Premjerė Ingrida Šimonytė Pabradėje susitinka su Vokietijos priešakinių pajėgų grupės kariais, atvykusiais iš Ruklos į šį poligoną pasitreniruoti kartu su lietuviais.
„Pabradėje mūsų yra daugiau kaip 1300 kareivių. 250 liko Rukloje. Atsigabenome per 300 mašinų, nuo mažų iki tankų ir haubicų. Viskas čia vietoje“, – kalba priešakinių pajėgų grupės vadas Daniel Andra.
Kartu su vokiečiais ir iš Latvijos atvyksiančiais ispanais, pratybose ruošiasi dalyvauti ir lietuviai – paruošė ir savo turimą vokišką savaeigę haubicą.
„Tai geriausia pasaulyje lauko artilerijos sitema, kuri gali šaudyti iki 40 km įprastais sviediniais ir iki 70 km su ypatingai taikliais šoviniais“, – teigia kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Yra ir vokiečių gamybos stebėjimo dronas: „Jis pakyla į 4 kilometrų aukštį, išsilaiko 5 valandas ore gali ir gali nutolti iki 18 kilometrų nuo valdymo įrenginio.“
Rytoj – Lietuvos narystės NATO 18 metų sukaktuvės, tad matydama tiek sąjungininkų Lietuvoje, premjerė tvirtina, kad esame kaip niekad saugūs, nors Rusija ir visai netoli Ukrainoje sprogdina miestus ir žudo taikius žmones. Šimonytė neišvengė ir klausimo ar pritaria Prezidento Bideno teiginiui, kad Putinas yra Skerdikas.
„Politikų retorika yra atskiras žanras. geriausia, kai politikai savo retoriką aiškina patys. Mūsų politinėje bendruomenėje yra mažai žmonių, kurie galėtų pavadinti Putiną kokiu nors civilizuotu lyderiu negu karo nusikaltėliu. Lietuva yra kreipsusis į tarptautinį teismą dėl karo nusikaltimų, ten p. Putino pavardė minima“, – sako I. Šimonytė.
Šiuo metu Lietuvos saugumą užtikrina apie 22 tūkstančiai mūsų karių – profesionalai, šuaktiniai ir savanoriai, dar apie 3000 sąjungininkų. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimiausius du mėnesius Lietuvoje sąjungininkų bus kaip niekad daug – pratyboms atvyks dar apie 5 tūkstančiai.
„Per balandį – gegužę turėsime labai daug NATO sąjungininkų, turėsime 5 tūkst. papildomai. Eilė pratybų, ne dislokavimas dėl nuolatinio buvimo, bet pratybų ciklas, kuris rodo pasirengimą ir atgrasymą. Vykdome atgrasymą per pratybas“, – teigia V. Rupšys.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viliasi, kad toks sąjungininkų dėmesys Lietuvai sustiprins ir pačių lietuvių pasitikėjimą savo saugumu.
„Kai 18 metų esi NATO, pasitikėjimas turėjo būti išugdytas. Bet dalis visuomenės gyvena lyg nebūtume NATO, trūksta paistikėjimo savimi“, – kalba A. Anušauskas.
Rusijai šiuo metu telkiant didžiules savo pajėgas Ukrainoje, karinė grėsmė Lietuvai, anot kariuomenės vado, net sumažėjo, tačiau konflikto tikimybė išlieka, tad reikia būti ypač budriems.
„Šiai minutei konvencinė ataka sausumos pajėgomis yra mažai tikėtina, grėsmė žemesnė nei įprastai. Bet šitas karas gali pakrypti visaip. Nė vienas negali prognozuoti, kaip bus, jei bus atakuotas taikinys šalimai sienų arba raketa perskris NATO sieną, tada kokia NATO reakcija yra. Žino pareiškimus, kad nė centimetro, aš tuo tikiu, NATO vadovu, kariniais vadovais kitų šalių, kad nė vieno centimetro neatiduosim NATO šalies. Todėl visko gali būti. Bet šiai minutei grėsmės, kad iš Kaliningrdo srities atakuos, tikrai nėra“, – tikina V. Rupšys.
Rusijai sukėlus karą Europoje, Lietuva rengiasi skubiai didinti krašto gynybos finansavimą, bet to Krašto apsaugos ministerija jau reikalauja kviesti į privalomąją tarnybą daugiau šauktinių. Per metus į ją pakviesti 400-ais jaunuolių daugiau – iki 4400. Esą dabar šauktinių nepakanka daliniams sukomplektuoti.
„Kiekvienais metais didinant, mes pasieksime ribą, kai liks tik tie nepašaukti jaunuoliai, kurie turi pagrįstas priežastis atidėti tarnybą – besimokantys aukštosiose mokyklose arba dėl sveikatos reikalų negali vykdyti“, – teigia A. Anušauskas.
Ministerija užsimojo artimiausiais metais paruošti ir daugiau karininkų – į karo akademiją priimti ne 200, o dvigubai daugiau – iki 440-ties kariūnų.
