Kontrolinės rungtynės daug optimizmo nekėlė, bet vakar Lietuvos rinktinė nušlavė latvius. Kas tai lėmė? Ar pagaliau žaidime įvyko kiekybinis šuolis?
Skaičiau Donato Motiejūno pasisakymą, kad pagaliau komanda įvykdė viską, ko prašė treneris. Manau, kad žaidėjai patys žino daugiau taktikų, koks buvo varžybų planas. Matėme, kad dauguma dalykų pasisekė. Reikėtų paminėti ir latvių nesusikaupimą, jie tik vakar paskelbė galutinį dvyliktuką, truputį gal pas juos buvo daugiau bandymų. Lietuviai susikaupė, pasinaudojo progomis ir geromis nuotaikomis pasitinka pasaulio čempionatą.
Kas labiausiai neramina stebint komandos žaidimą?
Manau, kad tos pačios problemos visą laiką yra aptariamos ir visą laiką baksnojami pirštai į gynybą, rotacijas, į tai, kaip sunku mūsų aukštaūgiams, jei priešininkai turi gerai atakuojančius įžaidėjus, galinčius prasiveržti iš toli, o tai sukuria problemų mūsų žaidėjams.
Vakar tą matėme antroje rungtynių dalyje, mūsų buvęs Kėdainių žaidėjas Arturs Zagars tikrai gerai sužaidė, gerai valdė komandą ir matėme, kokių problemų prikūrė jis.
Ar matote geresnį komandos susižaidimą?
Puolime iš tikro kamuolys judėjo neblogai, tikrai tie žaidėjai, kurie turi žaisti puolime ir turi pelnyti taškus, jų ir ieškodavo, jiems būdavo išmetami kamuoliai. Atsirado susikalbėjimas, laisvumas, tas vadinamas kamuolio judėjimas iš ir į baudos aikštelę. Žiūrėsime, kaip tai seksis įgyvendinti prie aukštesnio lygio komandų.
Šiemet komandoje daug naujų veidų. Kiek tai gali kišti koją?
Visų pirma, visi žaidėjai moka žaisti krepšinį. Tai tie nauji veidai, juos gali slėgti įtampa, jaudulys starte, tai gerai, kad pradedame nuo sąlyginai silpniausios komandos – Egipto – ir įsivažiuojame, o grupės paskutinės rungtynės bus su Juodkalnija, kuri grupėje turėtų būti stipriausias varžovas. Tikiuosi, kad komanda pradės susikoncentravusi į rungtynes, visi gaus pažaisti, visiems nukris startinis jauduliukas. Kiek komanda nueis – pamatysime.
Ką galvojate apie tai, kad nemažai krepšininkų šiemet atsisakė žaisti?
Kiekvienas žaidėjas turi savo priežastį, dėl ko neatvažiuoja. Mūsų laikais tokių priežasčių neprisigalvodavome ir gavę kvietimą važiuodavome. Karta keičiasi, žaidėjai nori pailsėti, daugėja rungtynių sezono metu ir Eurolygos rungtynių daugėja. Yra įvairių priežasčių ir aš pateisinu tuos žaidėjus, kurie neatvažiavo dėl traumos, bet yra žaidėjų, kurie neatvažiavo net nežinau kaip įvardinti – dėl ambicijų, užgautų ambicijų – tai aš jų niekada nesuprasiu. Atstovavimas savo šaliai yra didelė garbė ir ypač jaunesniems žaidėjams tai yra galimybė pasirodyti, kad gali žaisti tarp aukščiausio kalibro žaidėjų.
Visą pokalbį ir Lietuvos rinktinės vertinimus čempionate išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
