Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.
Jau ir degalinėse įsisuko kainų pasiutpolkė, degalai brangsta kone kas savaitę ir jau kainuoja brangiau nei prieš pandemiją. Didžiausio oktaninio skaičiaus benzino kainos jau artėja link 1,5 euro už litrą. 95-tas benzinas dar pigesnis, bet irgi jau beveik pasiekė 1,4 euro. Vairuotojai nerimauja, ar taip kylant degalų kainoms neteks riboti kelionių ir daugiau vaikščioti pėsčiomis. Štai, ką pasakoja gyventojai:
„Aš mažiau važinėju. Kokia kaina yra, tokia, ką padarysiu.“
„Matau, žmonės daugiau vaikšto pėsčiomis, kas benzininius variklius turi.“
„Yra namuose vaikų, mašinos, tegu vežioja.“
„Tiesiog kišenė neišnešė.“
„Blogai jaučiuosi, kai brangsta viskas.“
Degalinių atstovai tikina, esą kainos Lietuvos degalinėse kyla dėl to, kad smarkiai išaugus paklausai, pasaulyje brangsta nafta, o kartu ir degalai.
„Viskas priklauso nuo didmeninės žaliavos kainos biržoje, kainos užaugusios, biržinės kainos siekia netoli 80 dol. už barelį. Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu yra virš 80 proc. augimas“, – sako naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
Tačiau degalų kainas stebinčios bendrovės „Pricer“ vadovas neatmeta, kad degalinių tinklai galimai naudojasi proga pasididinti sau maržas, nors gali prekiauti dar anksčiau pigiau pirktais degalais.
„Žaliava kyla, bet ir apetitas auga, norisi užsidirbti pinigus, kurių neuždirbo per lokdauną, kai daug nekeliaudavome“, – kalba „Pricer“ vadovas Arūnas Vizickas.
Artėjanti žiema taps tikru išbandymu lietuvių piniginėms. Toliau brangsta elektra, maistas, šildymo sezonas taip pat bus rekordiškai brangus:
„Kyla kainos elektros, dujų, viskas kyla ir kils.“
„Kažkam pajamos didėja, auga ir kainos.“
„Čia nenormalu.“
Panevėžyje gyvenanti, su vyru du vaikus auginanti Vitalija nerimauja, kad žiemą mokamas pramogas teks pamiršti, pirks tik būtiniausias prekes. Svarsto, kad didelė pajamų dalis teks mokėjimams už būsto paskolą ir už brangias komunalines paslaugas.
„Komunaliniai, šildymas, maistas, mažamečiai vaikai, aprengti brangu, dabar į darželį išėjo. Keičiasi sezonas, rūbai brangūs, galvoji, gal geriau pirkti dėvėtą. Pasimeti, ką daryti“, – tikina panevėžietė Vitalija.
Matydamas Lietuvoje kaip ant mielių augančias prekių, paslaugų ir energijos išteklių kainas, Lietuvos bankas jau net trečdaliu didina ankstesnę šių metų infliacijos Lietuvoje prognozę. Ji, banko nuomone, šiemet sieks 3,3 proc.
„Kalbame apie padidėjusį kainų lygį dabar. Matome aiškiai, dėl ko išaugo. Lietuvoje 2 trečdaliai infliacijos yra importuota iš žaliavų rinkų, per pinigų politiką ir tik nedidelė dalis yra mūsų vietos rinkos nulemtų procesų“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kamuojami nežinios dėl ateities, gyventojai toliau krauna pinigus indėliuose – bankuose jau sukaupė beveik 20 milijardų eurų. Tačiau įsisukusi infliacija graužia šias santaupas bei indėlius. Per metus jos jau nuvertėjo beveik 6 procentais, ir galo nuvertėjimui nematyti.
„Rugpjūtį buvo 5,3 proc. metinė infliacija. Pernai iki sausio kainų augimo nebuvo fiksuota, buvo defliacinė aplinka, turėsime aukštus metinio augimo tempus“, – aiškina ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Maistas ir paslaugos, pagal Lietuvos banko prognozę, toliau brangs ir kitais metais, tad atlyginimų ir kainų augimo spiralė gali užsitęsti. Be to ekspertai ragina nepamiršti, kad vis dar gyvename pandemijos ir geopolitinių neramumų laikotarpiu, tad ligšiolinės šviesios Lietuvos ekonomikos audimo prognozės gali apsiniaukti.
