tv3.lt sokiu laika tango manai

tv3.lt sokiu laida tango manai

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje.

REKLAMA

Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus. Tačiau viskas dėl pačių ruoniukų gerovės – netrukus žinduoliai bus paleisti į laisvę, tad būtina juos pasverti ir įvertinti, ar mažyliai pakankamai sustiprėjo grįžti į jūrą ir medžioti.

Mažylius į savarankišką gyvenimą ruonius išleidžia, kai šie sveria ne mažiau kaip keturiasdešimt kilogramų. Tad ir biologai taip atrenka, kuriuos dar globoti, o kuriuos paleisti.

REKLAMA

Taip iš devyniolikos ruoniukų muziejaus darbuotojai atrenka aštuonis. Iškelia iš baseino ir perkelia į dėžes. Biologai ypač atsargūs – net tokio mažo, nors ir 40 kilogramų sveriančio, ruoniuko dantys ranką su pirštine gali lengvai perkąsti.

REKLAMA

Dėžėje atsidūręs ruonis vis dar nesupranta, kad viskas daroma jo labui. Baugščiai apžiūri savo laikinus namus. Ir susitaiko su likimu. Tuo metu biologas ir tikras ruonių žinovas Arūnas Grušas žinduolių sąrašą ir jų svorį pristato aplinkosaugininkui. Mat šis stebi, kad paleidžiami gyvūnai nenukentėtų.

„Man atrodo, rimtesnio žmogaus, šiuo atveju, negu Arūnas Grušas, tikrai nėra Lietuvoje“, – tikina aplinkosaugininkas Vadimas Kondič.

REKLAMA

O kai visi formalumai sutvarkyti, ruoniukai su visomis dėžėmis keliauja į traktoriaus priekabą. Taip jie keliaus į laivą, iš kurio ir bus paleisti laisvėn į Baltiją.

Anksčiau biologai ruonius išleisdavo paplūdimiuose ir šie patys šliauždavo į jūrą. Tačiau pernai pamėgino gabenti laivu tolyn į Baltiją ir šis metodas pasiteisino.

„Ruoniukams nereikia blaškytis palei krantą ir tas bangas praeiti ir prie pat kranto yra daug tinklų. Tad dabar yra garantija, kad jie plauks. Viskas, atostogos baigėsi, laikas mokytis patiems gyventi“, – sako A. Grušas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuos ruoniukus Baltija visai nusilpusius šiemet išmetė į Lietuvos pajūrį. Tad biologų išslaugyti jie ir keliauja namo. O mūsų šalies vaikai ir vardus jiems sugalvojo. Tiesa, rinktis turėjo iš pajūrio augalų pavadinimų.

„Šiais metais ruoniukų vardai yra išskirtiniai ir visi jie susiję išskirtinai su pajūriu. Jie keisti. Pavyzdžiui, Plauretis, Smiltė, Dobilas, Česnakas, Gvazdikas, Kardelis“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.

Ir štai ruoniai jau atviroje Baltijoje. Vienas po kito šoka į bangas ir dingsta vandenyje. Kai sustiprės, toks pat likimas laukia ir muziejuje likusių jų brolių bei seserų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų