Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti. O peržengti gali tekti – tada lauktų dar didesnių ir dar brangesnių skolų našta.
Pensininkas Romualdas dirbo net 50 metų, o dabar kas mėnesį gauna 400 eurų. Tačiau net pusę šios sumos išleidžia vaistams – serga sunkia liga, o medikamentų valstybė nekompensuoja. Išgirdęs, kad valdžia nuo Naujųjų ruošiasi pensijas didinti 65-iais eurais, senjoras ir džiaugiasi, ir nesureikšmina.
„65 euriukai – tai dukart į parduotuvę nueit ir viskas. O toliau – kaip nori. – Daug valgot. – Cha cha“, – kalba Romualdas.
Tiems, kurie būtinojo stažo neturi, senatvės pensijos turėtų didėti nežymiai mažiau. Tačiau abiem atvejais suma gerokai perkops 500 eurų.
„Vidutinė socialinio draudimo pensija būtų didesnė 60 eurų, vidutinė pensija su būtinuoju stažu būtų didesnė 65 eurais“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ką apie tai mano gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Labai gerai. Kada gi būna blogai, jeigu prideda?“
„Užtenka man vienai. Vaikai paremia.“
„Labai gerai. – Aš gaunu 380, tai bus labai gerai.“
„Netikiu, taigi tik seimūnai žada pasikelti.“
„Man nereikia tų pinigų.“
Vyriausybė vardija ir kitus planus. Pora eurų didės vienišo asmens išmoka, o vaiko pinigai pasieks beveik 86 eurus per mėnesį.
„Būtų apie 5 su trupučiu eurų. Jeigu lygintume sausį su sausiu, kiek per metus vaiko pinigai paaugo per abi indeksacijas, tai apie 12,25 eurais“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tačiau gyventojai tokio padidėjimo nesureikšmina:
„Tie penki eurai – kaip 5 centai. Nuėjus į parduotuvę už penkis eurus vaikui net valgyt nelabai yra ką nupirkti.“
„Kelis jogurtukus, ir tiek. Daugiau nelabai, kojinių vieną porą.“
„Du kavos. – Mažoka? – Mažoka.“
„Juokingai, kai tokia infliacija ir tokie pinigai vaikui.“
„Geriau, negu nieko, bet 5 eurai… Patys pagalvokit.“
Trisdešimčia eurų turėtų augti ir vienkartinė išmoka gimus vaikui. Minimalios algos ir NPD planų Vyriausybė nekeičia: mažiausiai uždirbantiesiems algos „į rankas“ kitąmet turėtų didėti per 80 eurų ir pasiekti 633 eurus.
„Nuo sausio mėnesio planuojame, kad minimali mėnesio alga pasivys, gal ir nežymiai pralenks, bet bent pasivys skurdo rizikos ribą. Šios ribos skaičiavimo metodikų yra įvairių, bet planuojame, kad gali būti apie 632 eurai“, – sako M. Navickienė.
Bazinis pareiginės algos dydis valstybės tarnautojams, pagal Vyriausybės siūlomą formulę, didėtų penkiais eurais. Viešojo sektoriaus atlyginimų fondas kitąmet turėtų didėti dešimtadaliu, nors vidutiniškai algos, pasak prognozių, augs mažiau, 8-iais procentais.
„Tai reiškia darbo užmokesčio didėjimą pedagogams, medikams, pareigūnams ir kitiems biudžetiniams darbuotojams apie 13 proc. Yra tokia grupė kaip kultūros darbuotojai, kuriems darbo užmokesčio didėjimas spartesnis, nes tai yra darbo užmokesčiai, kurie yra patys mažiausi“, – tvirtina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Tam, kad išlaikytume atotrūkį tarp kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos, didinami mažieji koeficientai viešajame sektoriuje ir tam reikia 30 mln. eurų“, – kalba G. Skaistė.
Tačiau pinigų lietui reikia rimto debesies, o jis daug didesnis už valstybės biudžetą. Bendros išlaidos kitąmet augs dvigubai sparčiau nei pajamos, biudžeto deficitas pasieks vieną didžiausių procentų visoje ES – beveik penkis. Buvęs „valstiečių“ Vyriausybės finansų ministras aiškina, kad dabartinė valdžia užsimojo per daug.
„Didinti darbo užmokesčio fondą viešajam sektoriui 10 proc. neįgyvendinus reformos yra tikrai rizikinga. Bendrai biudžetas labai rizikingas, nes nepasilikta rezervo“, – sako buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Finansų ministrė penkių procentų deficitą įvardijo „raudona linija“, kurios esą „nenorėtų peržengti“. Tačiau, pasak ekonomisto Tado Povilausko, peržengti gali tekti.
„Kiti metai greičiausiai toliau bus karo metai. Energetikos kainos – tikimės, kad sumažės, bet neatmeskim, kad gali ir nesumažėti. Tai, kad reikia skolintis biudžeto deficitui padengti, mes sumokėsim gerokai daugiau palūkanų už tą skolinimąsi“, – tvirtina T. Povilauskas.
Visus Vyriausybės siūlymus dar turės palaiminti Seimas.
