Fizinio lavinimo pamokos per karantiną: vaikų prašoma filmuoti ir atsiųsti, kaip sportuoja

Mokslininkai sako, kad mokinių fizinis aktyvumas stipriai mažėja ir tai kelia nerimą. Karantino metu vykstant nuotolinėms pamokoms vaikai visai nejuda, tad dalis fizinio ugdymo pedagogų per savo pamokas bando juos išjudint. Rengia įvairius iššūkius, skatina atlikti pratimus, o įrodymus, kad vaikai tikrai sportuoja, prašo filmuoti ir atsiųsti.

Fizinio ugdymo pamoką pradeda Aleksandro Stulginskio mokyklos pedagogas Mantas Brazionis. Mantas veda pamokas realiu laiku ir sportuoja kartu su vaikais.

Karantino metu mokytojas kviečia vaikus dalyvauti ir įvairiuose fizinės ištvermės iššūkiuose. Ragina vaikus sportuoti, judėti, mankštintis. O kad jie tikrai tą daro, kaip įrodymą prašo viską nufilmuoti ir atsiųsti.

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Mokytojai įvairiais būdais skatina vaikus sportuoti: fizinis aktyvumas stipriai mažėja

„Aš pirmą karantiną pabandžiau filmuoti, pažiūrėti, ar vaikai atlieka pratimus, bet pamačiau, kad jie nori gyvo bendravimo. Tai mano visos pamokos yra online, aš sportuoju su jais nuo pat ryto iki pietų ir net vedam neformalaus sporto būrelius, tai vaikai mielai jungiasi“, – sako fizinio ugdymo mokytojas Mantas Brazionis.

O kad fizinis ugdymas būtų dar patrauklesnis – mokymo priemonėmis virsta įvairiausi populiarūs žaidimai, Uno kortos, Monopolis ar kiti. Dalį Mantas perkuria ir pats, kad tiktų fizinei veiklai.

„Meta internetinį kauliuką, randa langelį, padaro tą pratimą kiek parašyta ir varžosi su klasės draugais“, – pasakoja M. Brazionis.

KTU Inžinerijos licėjaus pedagogė Ilona dalį pamokų veda iš mokyklos sporto salės. Ji rengia ir transliacijas iš namų ar prašo mokinių nusifilmuoti, kad įsitikintų, jog jie tikrai sportuoja. Kai mokymasis nuotolinis, vaikams vis tenka priminti, judėjimo naudą.

„Siūlau ir 20 pritūpimų, ir 20 šuoliukų, ir 20 įtūpstų, kad prajudinti kūną, nes jiems primenu, kaip jie lėkdavo po pamokos į ketvirtą aukštą, į pirmą aukštą, kas į valgyklą, kas į lauką. Tas judesys būdavo per kiekvieną pertrauką tai tą išlaikyti stengiuosi jiems tai priminti“, – teigia fizinio ugdymo mokytoja Ilona Palavinskienė.

REKLAMA

Deja, ne visi mokytojai tai daro. Kai kurie reikalauja tik aprašyti atliktas užduotis ar fizinio ugdymo pamokas paverčia teorinėmis paskaitomis. Specialistai sunerimę.

„Ne teorija, ne taisyklių visokių mokymais, ne referatų, užduočių darymas, bet svarbiausias dalykas yra fizinis ugdymas, ir skatinti fizinį aktyvumą mokinių ar net užduoti užduotis su šeimos nariais išeiti į lauką ir pajudėti kartu“, – kalbėjo Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas.

Tyrimai rodo, kad mūsų šalies mokinių, ypač vyresnių klasių, fizinio aktyvumo rodikliai vis prastėja. O šiemet juos dar pablogins pandemija ir karantinas: apribotas judėjimas, beveik nelikę neformalaus ugdymo būrelių, o mokymas tik nuotolinis. Mokiniai pamokose dalyvauja sėdėdami prie kompiuterio, o dalis tiesiog gulėdami lovoje ir įsijungę telefoną.

„Mokinių fizinis aktyvumas jisai sumažėjo, ypač berniukų, mergaičių ir taip buvo mažas. Prasta situacija ir ji prastėja. Karantino metu, ką mes matome, ypatingai padaugėjo fiziškai pasyvaus praleisto mokinių laiko – jie praleidžia sėdėdami ir nejudėdami“, – sako A. Emeljanovas.

Ateityje tai gali sukelti sveikatos problemų – nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, kitus sutrikimus. Tad kai kurie mokytojai vaikams primena ir po pamokų ar savaitgalį būtinai pajudėti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų