pamokos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) planuojama suteikti teisę nustatyti pamokų skaičių. „Projektu mes siūlome perkelti mokinių mokymosi krūvio reguliavimą iš sveikatos apsaugos srities teisės aktų į švietimo srities teisės aktus“, – pristatydama pataisas šią savaitę Seime kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Vyriausybė pritarė, kad normas dėl pamokų skaičiaus nustatinėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Šiems trečiadienį Ministrų kabineto palaimintiems pokyčiams dar turės pritarti Seimas. Kaip teigia siūlymus teikianti ŠMSM, mokinių mokymosi krūvis šiuo metu reglamentuojamas sveikatos srities teisės aktuose, nors pagal savo turinį tai yra ugdymo proceso organizavimo klausimas.

Daugelio paauglių svajonė rytais miegoti ilgiau yra ne šiaip užgaida, o biologinis poreikis: bent jau mokslininkai teigia, kad Lietuvos mokyklose pamokos prasideda per anksti. Tyrimai rodo, kad iki 8 ryto miegantys paaugliai ne tik psichologiškai stipresni, bet gerėja ir jų fizinė sveikata, jie mažiau serga. Negana to – ryškiai gerėja jų akademiniai pasiekimai. Politikai diskutuoja, ar reikėtų vėlinti pamokų pradžios laiką, kad pamokos šalyje prasidėtų tarp 9 ir 10 valandos ryto.

Šią naktį sinoptikai prognozavo iki 23–24 laipsnių šalčio, tačiau gyventojų termometrai užfiksavo dar didesnius rodiklius. Šaltis nekris ir artimiausią naktį, todėl dalis vaikų galės neiti į mokyklą. Primename, kokiai oro temperatūrai esant leidžiama praleisti pamokas. Esant dideliam šalčiui, mokiniai gali neiti į mokyklą. Jeigu oro temperatūra yra 20 laipsnių šalčio ir žemiau, į mokyklą gali neiti 1–4 ir 5 klasių mokiniai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarytoje darbo grupėje sutarta, jog higienos normas dėl pamokų skaičiaus nustatinės Švietimo ministerija. Padidinti pamokų skaičių pradinukams planuojama siekiant daugiau laiko skirti lietuvių kalbos ugdymui tautinių mažumų mokyklose.

Vakarų Lietuvoje tokios žiemos nebuvo jau 15 metų – kai kuriuose rajonuose iškrito apie pusę metro sniego. Dėl gausaus snygio dvi savivaldybės paskelbė laikinas mokinių atostogas, o vienoje pamokos vyks nuotoliniu būdu. Anot Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio, tokios didelio snygio rajone nebuvo jau 15 metų. „Tiek sniego neturėjome jau bene 15 metų. Labai dėkingas visiems už darbus ir supratingumą!“ – feisbuke rašo meras.

Lietuvos mokyklos turi būti viena koja priekyje pasaulinių pokyčių, įsitikinęs Vaidas Bacys, vadovaujantis pirmajai šalyje jungtinei Dubysos aukštupio mokyklai. Ko Lietuvos visuomenei reikės po 20 metų ir kokie pokyčiai laukia tradicinių klasių – tik vieni iš daugelio klausimų, kurie nuolat sukasi švietimo lyderio galvoje. Nors V. Bacys neturėjo vaikystės svajonės dirbti mokytoju, įžengus į šią sritį jį ilgam sužavėjo ypatinga sektoriaus dinamika.

Praėjusiais mokslo metais mokiniai praleido dviem milijonais pamokų daugiau nei anksčiau, nors Švietimo ministerija jau antrus metus taiko griežtesnę jų pateisinimo tvarką. Ji pati akcentuoja, kad toks praleistų pamokų šuolis susijęs su išaugusiu moksleivių sergamumu, o ne su įvestais pokyčiais. Kaip BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), 2023–2024 mokslo metais mokiniai praleido 27,9 mln. pamokų, o metais anksčiau – 25,9 mln. pamokų.

Gyvenantieji kaimuose prašo mokyklų pavėlinti pamokų laiką – vaikams trūksta miego. Vilniaus miesto moksleiviai taip pat prašo vėlinti pamokų laiką, nes jie susiduria ir su kita problema – rytinės automobilių spūstys. Daugumoje sostinės valstybinių mokyklų pamokos prasideda įprastu metu – 8 val. ryto. Kitose Vilniaus gimnazijose ar, dažniausiai privačiose mokyklose, pamokos prasideda apie 9 val. ryto.

Skambučiui dar nenuskambėjus, norą užsimesti kuprinę ant pečių ir pabėgti iš pamokų yra pajutęs ne vienas. Kai kurie kartais galbūt taip net ir pasielgia. Ar bėgimas iš pamokų gali tapti rimta problema bei kaip ją spręsti, pataria vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas.

Šių mokslo metų pradžioje ypač didelio dėmesio sulaukė gyvenimo įgūdžių programa – po viešąją erdvę paplitusi informacija apie programą išgąsdino tėvus, o opozicijos politikai siekė programos vykdymą sustabdyti. Daugiausiai aistrų tuo metu sukėlė programos lytinio ugdymo aspektai. Gimnazijų vadovai papasakojo, kokių pokyčių atnešė gyvenimo įgūdžių pamokos.

Šiais mokslo metais įvesta nauja pamokų pateisinimo tvarka pagerino mokinių lankomumą. Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad praleistų pamokų, pateisintų tėvų dėl vaiko ligos, vidurkis šių metų rugsėjo ir spalio mėnesiais sumažėjo bene dvigubai, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Kai kurie mokyklų vadovai tvirtina, kad situacija tikrai pagerėjusi, o tvarką reiktų dar labiau sugriežtinti. Kiti sako, kad reikia daugiau laiko, kad būtų galima vertinti.

Skandalas supurtė mokyklą Kėdainiuose. Pravedusi dalį pamokų per ilgąją pertrauką istorijos mokytoja taip prisigėrė, kad vos liežuvį apvertė. Mokykloje sklinda kalbos, kad mokytoja per pamoką svirduliavo, nerišliai giedojo himną ir net parkrito. Mokyklos vadovai išsiuntė mokytoją namo, o vėliau ir atleido. Aiškėja, kad mokytoja nebe pirmą kartą praranda darbo vietą per velnio lašus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o patvirtinimą, kad lankėsi pas gydytoją, pacientai gali rasti savo E. sveikatos paskyroje.

Ši rugsėjo pirmoji į mokyklas atnešė naujų vėjų – moksleivių laukia daugiau matematikos pamokų, nauji vadovėliai, atnaujintas ugdymo turinys, bei skambaus atgarsio sulaukusios gyvenimo įgūdžių pamokos. Vyriausybėje prakalbus apie papildomas civilinio saugumo pamokas, kuriose mokiniai būtų mokomi saugaus elgesio bei pasirengti nelaimėms, kyla klausimas, ar dar vienas dalykas būtų naudingas ugdant savarankišką žmogų, ar tai būtų tik papildomas krūvis mokiniams ir mokykloms.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Gyvenimo įgūdžių programos rengėjai ir šios programą kritikuojančių šeimos ir tėvų teisių organizacijų atstovai. Pasak programos rengėjų, buvo siekta išlaikyti ideologinį neutralumą, tačiau kritikų teigimu, programoje išsakomas tendencingas požiūris, o prie derybų stalo jie pakviesti nebuvo.

Lazdijų rajono merei Ausmai Miškinienei paraginus mokyklas pamokų metu leisti žiūrėti antradienį vykusias Pasaulio krepšinio čempionato rungtynes, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad tokios veiklos gali vykti, jeigu yra suplanuotos bei vyksta be chaoso, dėl to nenukenčia nė vienas mokomasis dalykas.

Nuo naujų mokslo metų tėvų raštelių pateisinti praleistas pamokas nepakaks. Vaikui susirgus raštiškas tėvų pateisinimas galios tik už 5 dienas per mėnesį, sergant ilgiau tėvams teks surinkti įrodymus, kad vaikas lankėsi pas gydytojus. Praleidus pamokas ne dėl ligos tėvų pateisinimas galios tik už tris dienas per pusę metų. Toks sugriežtinimas griauna tėvų planus vaikus atostogų vežtis per mokslo metus, ne per atostogas, kai pigiau.

Daugeliui susirūpinus dėl mokinių polinkio praleidinėti pamokas, nuo rugsėjo įsigalios nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.

Nyderlandai pranešė, kad ketina uždrausti naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, kad šie netrukdytų ugdymo procesui. Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji laikrodžiai trukdo mokiniams dalyvauti ugdymo procese. Tokia taisyklė turėtų įsigalioti kitais metais. „Daugėja įrodymų, kad mobilieji telefonai daro žalingą poveikį pamokų metu“, – teigiama Nyderlandų vyriausybės išplatintame pranešime.

Seime į priekį juda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) iniciatyva griežtinti pamokų lankomumą nustatančią tvarką. Parlamentas šią savaitę 78 Seimo nariams balsavus „už“ ir keturiems susilaikius po svarstymo pritarė tokioms Švietimo įstatymo pataisoms. Dar liko paskutinis balsavimas dėl jų priėmimo.

2022 m. vasario 24 d. didysis ukrainiečių romanistas Andrejus Kurkovas ir jo žmona savo namuose Kyjive buvo pažadinti Rusijos raketų garsų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. „Jūs turite psichologiškai priprasti prie minties, kad karas prasidėjo“, – rašė jis.

Ugdymo programos atnaujintos, tačiau mokytojai neturi net naujų vadovėlių. Pedagogai griebiasi už galvų, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti vaikus, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad vadovėlių gali nebūti ir dar keletą metų. Kol kas nežinia ir ko bus reikalaujama vėliau mokinius egzaminuojant. Apie situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo aukščiausius rezultatus pasiekiančio Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Esi pedagogas ir ugdai darželinukus ar pradinukus, paskubėkite registruotis ir dalyvauti nemokamoje viktorinoje „Mažiau – tvariau! Arčiau – sveikiau! Viktorina vyksta balandžio 17 – gegužės 7 d., kurioje vaikai ir moksleiviai sužinos apie tvarumą, maisto tausojimą, ekologinius bei nacionalinės kokybės maisto produktus, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Kviečiame registruotis http://maistataupyk.lt, dalyvauti ir laimėti vertingus prizus.

Su didėjančiu pamokų nelankymu stojusi kovoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako ketinanti imtis griežtų priemonių. Siūloma, kad tėvai savo rašteliais galėtų pateisinti tik penkias dienas per mėnesį. Koks sprendimas bus priimtas, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Užsimojote kovoti su vaikais, praleidinėjančiais pamokas. Esą dabar jau tėvų rašteliais nepavyks pateisinti visų praleistų pamokų, tik 5 dienas per mėnesį.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti penkias moksleivio praleistas dienas per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Esame šiuo metu su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutarę pirminį variantą, kad tai galėtų būti penkios dienos, kurios būtų pateisinamos su tėvų rašteliu“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, kitas praleistas pamokas turėtų pateisinti medikai.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti nuo keturių iki dešimties praleistų dienų per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Tai galėtų būti nuo keturių iki dešimties dienų“, – žurnalistams trečiadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, ministerija sprendimą dėl praleistų dienų pateisinimo tėvų rašteliais apribojimo ketina priimti iki ateinančių mokslo metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai viename interviu pareiškė, kad rusų, kaip antros užsienio kalbos, mokymą šalies mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba. Esą dabar, kai mokyklose norima palaipsniui sumažinti besirenkančiųjų rusų kalbą, ją galėtų visavertiškai pakeisti kaimyninės ir draugiškos mums šalies kalba. Pasak Šimonytės, šios kalbos mokytojų rasti nesunku, mat šalyje veikia lenkų mokyklos, kurias reikia jungti, o specialistai galėtų pereiti į lietuviškas mokyklas.

Akibrokštas Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje. Mama, atlydėjusi keturmetį vaiką į šokių treniruotę, kuri nuo rugsėjo vyksta po mokyklos stogu, negalėjo nuvesti vaiko persirengti dėl galimos grėsmės – neva tėvai gali su savimi turėti sprogmenų ir sukelti pavojų mokyklos bendruomenei. Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakojo negalėjusi patikėti tokia žinia. Bijo dėl saugumo „Mus pasitiko iškaba ant durų, ant kurios kreipiamasi į visus tėvus.

Užsienyje su vaikais mėgstantiems atostogauti tėvams – ministrės žinia. Jurgita Šiugždinienė sieks griežtinti pamokų lankomumo tvarką ir 10-tos klasės žinių patikrinimą padaryti privalomu. TV3 žinių „Dienos komentare“ švietimo, mokslo ir sporto ministrė atsakė, kokios pasekmės lauktų egzamino neišlaikius ir kaip griežtintų lankomumą.

Krasnojarsko krašto (Rusija) vienoje iš kaimo mokyklų mokytojas nesėkmingai parinko reagentus eksperimentui – sprogęs natrio ir druskos rūgšties mėginys apnuodijo 9 vaikus, dar 2 teko kreiptis į medikus. Malyj Umyš kaimo mokyklos chemijos mokytojas Michailas Pomogajevas nusprendė savo auklėtiniams vaizdžiai parodyti vandenilio išsiskyrimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d., buvo atlikta daugybė konflikto tyrimų ir analizių, įskaitant galimą karinę JAV ir Kinijos konfrontaciją dėl Taivano. Tačiau karinėje istorijoje gausu pavyzdžių, kaip armijos mokėsi iš blogų buvusių karų pamokų ir taikė jas kituose karuose, o tai atnešė pragaištingą poveikį. Karo pobūdį iš anksto gana sunku nuspėti.

Minint Juodojo kaspino dieną ir 33-ąsias Baltijos kelio metines, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, jog vienintelė veiksminga šiandien pasaulyje tebeišliekančio imperializmo prevencija – aiškiomis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį planuoja aptarti Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas. „Mintis labai paprasta: pamokos Lietuvai, aptarti, kas pasiteisino, kas nepasiteisino Ukrainoj. Pradėsim nuo to, kurias kariuomenės pajėgas reiktų stiprinti, kokia ginkluotė, kokie strateginiai sprendimai reikalingi, kaip vyksta rezistencija, pasirengimas partizaniniam karui“, – BNS sakė Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vakarai manė, kad kitas didelis karas bus paremtas aukštosiomis technologijomis ir chirurgiškai tiksliais smūgiais, pergalėmis su mažai kraujo. Didžiausias sausumos karas Europoje per 80 metų pasirodė esąs visiškai kitoks, rašo „Forbes“. JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo remti Kijevą kare tol, kol ukrainiečiai laimės. Bet kiek truks šis karas? Daugeliu atvejų tai priklausys nuo to, kaip vyks karo veiksmai.

Daug moksleivių šiemet neišlaikius matematikos egzamino, opozicijos Švietimo ir mokslo komiteto nariai siūlo nuo naujų mokslo metų didinti šio dalyko pamokų skaičių, leisti į valstybės finansuojamas vietas pretenduoti ir neišlaikiusiems. Matematikos egzamino šiemet neišlaikė 35,4 proc. jį laikiusių moksleivių. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo suteikti galimybes jiems pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

Paaiškinkite 1634 metų Polianovkos taikos svarbą. Kas 1704 metais įvyko Narvoje? Kas Maskvoje 1920-aisiais pasirašė taikos sutartį ir kodėl tai svarbu dabar? Tai – ne istorijos egzamino klausimai. Tai yra aktualūs nacionalinio saugumo klausimai, turintys įtakos taikai ir karui Europoje. Jie rodo, kad Kremliaus imperialistinis mąstymas neapsiriboja vien Ukraina. Rusija siekia atkurti savo įtakos sferą remdamasi pusiau mistiniu istoriniu mandatu. Dėl to turėtų nerimauti visos Rusijos kaimynės.

Birželį dešimties Lietuvos mokyklų mokinių laukia neįprastos pamokos – teks žiebti ugnį, statyti palapinę, rišti mazgus, rūpintis maisto daviniais ar net šaudyti iš pneumatinio ginklo. Šaulių sąjunga ruoš mokinius valstybės gynybai bei mokys, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Tai – naujai rengiamos Lietuvos piliečių pasipriešinimo strategijos dalis, kurią valstybė pradėjo ruošti, kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad savivaldybei šią savaitę leidus devynioms mokykloms organizuoti ugdymą ukrainiečių kalba, jose atsiras daugiau moksleivių iš šios šalies. Šios savaitės savivaldybės duomenimis, sostinės mokyklose mokosi apie 1,3 tūkst. moksleivių iš Ukrainos, nors oficialiai 6-17 metų amžiaus nepilnamečių sostinėje yra daugiau nei 3,6 tūkstančio.

Pirmadienį Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras spręs, ar grąžinti moksleivius į klases, ar pratęsti nuotolinį ugdymą. „Pirmadienį renkasi Ekstremalių situacijų operacijų centras. Buvo nuostata, kad būtent po pirmadienio informacijos ir bus apsispręsta pagal susirgimo situaciją, ar antradienį pradedame mokslą, ar nepradedame“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Oras patalpose gali būti iki penkių kartų toksiškesnis nei judriose gatvėse. Skaitydami šį straipsnį tikriausiai darote tai, kas gali (lėtai) jus nužudyti: kvėpuojate patalpų oru. Mokslininkai jau anksčiau yra sakę, kad oras namuose, biuruose ir viešosiose erdvėse, kur žmonės praleidžia maždaug 90 procentų savo laiko, gali būti labiau užterštas nei judriausiose miesto gatvėse. Kampanijos dalyviai manė, kad yra nepakankamai daroma šiai problemai spręsti.

200 Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų vaikų šiandien – kiek pavėlavusi rugsėjo pirmoji. Įvairaus amžiaus nepilnamečiai nuo šiol savo dienas pradės klasėse ir mokysis lietuvių kalbos. Pamokos smarkiai skiriasi nuo įprastų, nes migrantų vaikai mūsų kalbos visiškai nemoka. Visgi pačią pirmą dieną atvykėliai vaikai į klases rinkosi puikiai nusiteikę ir, regis, su mokytojais rado bendrą kalbą.

Raseiniuose dabar gyvenantys lietuvių kariams padėję afganistaniečiai su šeimos nariais pradeda mokytis lietuvių kalbos. Mokyti juos pradėję savanoriai džiaugiasi jų aktyvumu ir noru mūsų kalbą perprasti greitai. O patys afganistaniečiai sako, kad kalbos jiems ypač reikia, nes nori susirasti geriau apmokamą darbą.  Šiek tiek vėluodami, nedrąsiai į pirmą lietuvių kalbos pamoką renkasi prieš mėnesį į Raseinius iš talibų užimto Afganistano Lietuvos karių atvežti afganistaniečiai.

COVID-19 sukelta krizė atskleidė, kaip svarbu sustiprinti Europos Sąjungos strateginę autonomiją, sumažinti produktų, infrastruktūros ir technologijų priklausomybę nuo trečiųjų šalių bei pramonei pereiti prie žiedinės ekonomikos. Lietuva yra pasirengusi šiems pokyčiams – įtakingo JAV portalo „Politico“ surengtoje atviroje diskusijoje teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Pandemija neabejotinai pakeitė tiek Lietuvos, tiek Europos piliečių ir verslo gyvenimą.

Lietuvos mokyklose keičiama ilgai neatnaujinta bendrojo ugdymo programa. Tačiau panašu, kad ne visi diskusijos dalyviai randa bendrą sutarimą. Sprendimas keisti tai, kaip Lietuvos mokyklose bus dėstoma istorija, kelia ir Seimo narių, ir dalies istorijos mokytojų pasipiktinimą. Jie pasigenda dėmesio Lietuvos ir šalies kaimynų istorijai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimo Švietimo ir mokslo komitetui trečiadienį pristatė, kaip atnaujinamos bendrojo ugdymo programos mokyklose.

Būrys vaikų, nešinų banglentėmis, renkasi Tarfajos paplūdimyje. Vieni iš karto neria į vandenį gaudyti bangų, o kitiems atsistoti ant banglentės dar padeda mokytojai. Treniruotes atokiame Maroko žvejų miestelyje sugalvojo rengti patys banglentininkai, kad sudomintų ir paskatintų mokytis ten gyvenančius vaikus.  „Mūsų klubo tikslas yra išmokyti vaikus pažaboti bangas ir padėti jiems visapusiškai tobulėti“, – sako banglenčių sporto mokytojas Salim Maatoug.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti 5-11 klasių moksleiviai, tačiau į mokyklos suolą atsisėdo vos apie 2 procentus šalies mokinių. Didesnė dalis savivaldybių moksleivių į mokyklas trumpam laikui iki vasaros iš vis nebegrąžins, su tuo nesutinka ir didelė dalis tėvų.  Vieni mano, kad mėnuo nieko nepakeis, kiti bijo užkrato ar nenori testuoti savo vaikų, treti baiminasi, kad vienam vaikui susirgus teks izoliuotis visai klasei.

Nuo gegužės 10 d. į klases gali grįžti 5-11 klasių mokiniai. Mokymasis galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje. Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir teikia savivaldybėms rekomendacijas, kaip organizuoti mišrų ugdymą.