Artūras kasdien suka ratus aplink Vingio parką. Ar lietus lyja, ar saulė spigina. O bėga Artūras kasdien ne tik dėl geresnės savijautos.
„Pavyzdžiui, dažnai dienos viduryje išbėgu prasibėgioti, kad galva prašviesėtų ir ženkliai darbo kokybė po pietų pagerėja“, – sako vilnietis Artūras.
Svarsto Artūras, kodėl vilniečiai nuolat ieško pasiteisinimų sportui.
„Tai negi iš tikrųjų dirbi 16 valandų per dieną. Likusias 8 valandas miegi ir negali sau leisti pabėgioti?“, – klausia Artūras.
Kad vilniečiai mažai sportuoja rodo ir statistika. Sostinės gyventojai yra tokie vangūs sportui, kad aktyviai sportuoja vos 1 iš 8 vilniečių.
Tačiau specialistai prasitaria, kad daugėja į pensiją išėjusių žmonių, kurie noriai aunasi sportbačius.
„Aš vieną kartą išgirdau frazę, kurią sakė vienas senjoras, kad jam sunku truputį sportuoti, bet jis įsijungia vien dėl to, kad pajustų bendrumo jausmą. Jeigu ir tai yra mūsų funkcija, mes tikrai pasirengę tai daryti“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Aurelija Šiautkulienė.
Įdomu tai, kad dar prieš ketverius metus atliktas tyrimas parodė kur kas geresnius rezultatus. Per šį laikotarpį aktyviai sportuojančiųjų sostinėje sumažėjo beveik tris kartus. Dėl mažo aktyvumo trumpėja vilniečių gyvenimo trukmė – šiandien sostinės gyventojai gyvena dvejais metais trumpiau.
„Ten buvo vienas iš klausimų, ar skiria pakankamai laiko fiziniam aktyvumui bent trisdešimt minučių. Tai jeigu mes net tiek nesugebame skirti, tai jeigu žiūrint iš Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rezultatų, tai mes net pusę neskiriam tam laiko“, – pasakoja sporto treneris Armenas Šaginianas.
Sporto treneris rekomenduoja vilniečiams sportuoti kasdien bent po valandą. Ir tai nebūtinai gali būti bėgimas. Treneris sako, kad galima ir vaikščioti sparčiu žingsniu, dirbti su treniruokliais, ar netgi pradėti šokti. Treneris pasakoja, kad dažnai iš savo klientų sulaukia pasiteisinimų, kodėl jie aptingsta ir apleidžia sportą.
Vilniečiai ne tik mažai sportuoja, bet ir per pastaruosius kelerius metus sumažėjo valgančių daržoves ir vaisius. Kasdien daržoves ir vaisius valgo mažiau nei pusė sostinės gyventojų.
„Lėtinės infekcinės ligos, kraujagyslių ligos, kas Lietuvoje yra pirma mirties priežastis. Mes taip pat neužtikriname pakankamo skaidulų kiekio, mineralų, antioksidantų. Tai tikrai vartojant daržovių galima jaustis laimingesni“, – teigia dietologė Rima Novikevičiūtė.
Paradoksalu – būtent mažai daržovių valgantys ir retai sportuojantys vilniečiai jaučiasi išties laimingi. Tai įvardija du trečdaliai sostinės gyventojų.
„Jauniausi tyrimo dalyviai jaučiasi laimingiausi tai yra nuo 18 metų iki 34. Kuo vyresnis darosi vilnietis, tuo jis mažiau laimingas“, – sako A. Šiautkulienė.
„Buvome auginami tėvų gimusių priespaudoje, tėvų augintų senelių, kuriems nebuvo neįprasta kalbėti apie jausmus. Neįprasta demonstruoti prieraišumą. Neįprasta vaikui duoti kažką daugiau nei apranga, maistas ir mokslas“, – teigia „Laimės dietos“ ambasadorė Rimantė Kulvinskytė.
Tačiau su laimės trūkumu seka kitos problemos. Lietuviai vis dar daug vartoja alkoholinių gėrimų, Vilniečiai čia niekuo nesiskiria nuo lietuvių mažesniuose miesteliuose – bent kartą per savaitę išgeria kas penktas. Įdomu tai, kad kas dešimtas vilnietis rūko elektronines cigaretes. Vilniuje elektronines cigaretes rūko dvigubai daugiau žmonių nei bet kur kitur Lietuvoje.
„Tikėtina, kad ateityje elektroninės cigaretės ir bedūmiai tabako gaminiai pakeis tradicinius tabako gaminius“, – sako „Vilnius sveikiau“ atstovė Emilija Gaidytė.
Prieš penkerius metus elektronines cigaretes sostinėje rūkė vos 1 procentas vilniečių.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
