Marijampolietė Daiva pasakoja, kad ji ir kaimynai jau kelerius metus kovoja su šliaužiančiais ir viską pakeliui niokojančiais gyviais – invaziniais šliužais. Pavyzdžiui, Luzitaninis arionas yra invazinis gyvis. Žmonės naikina juos įvairiais būdais, bet visiškai išgyvendinti iš savo valdų – neišgali. Prie Daivos namų esančiuose krūmuose – pilna jų. Šliužai laukia, kol sutems, o tada – šliaužia maitintis.
Moteris daržovių neaugina. Jei turėtų daržą, sako derlius būtų tik dėl šliužų: šie gyviai nuėda viską. Kaip Kęstučio, iš Pabuktės kaimo, daržoves. Vyras taip pat neatsigina šliužų. Nuėdė svogūnus, naikina kopūstus, pupeles ir kita. Kęstutis su šiais gyviais kovoja dieną vakarą – eina rinkti jų.
„Yra, yra. Aš, kai chemijos niekur jokios nenaudoju, tenka rankomis. Kiek apeini rytą vakarą, nugaudau. Taip apsiginu. Bet kad švaru būtų, taip nėra. Matėte patys: ir svogūnėliai suėsti, ir kitas daržoves mėgsta“, – pasakoja Kęstutis.
Žmonės perka ir nuodus, specialiai šliužams. Bet jie labai brangūs. Pusė kilogramo miltelių kainuoja beveik 20 eurų. Marijampolietė Daiva nuodus barsto prie namo, kad šliužai bent į kambarius nepatektų. Jie įšliaužia per atidarytas duris ir langus. Nuo namo sienų moteris sako nuolat tenka rinkti.
„Trys metai, kai turime šitą bėdą. Bandėme ir su druska, ir su chemikalais – nemažėja, nemažėja, nemažėja. Ir šlykštu. Jie tokie glitūs. Bet kai lipa ant langų, tai nėra kito kelio“, – sako Daiva.
Marijampolės aplinkos apsaugos specialistai sako gaunantys gyventojų skambučių su klausimu, ką daryti su šliužais. Bet kol kas tik gali patarti, kaip jų atsikratyti. Vienas iš būdų – statyti gaudykles, rinkti šliužus ir tada sunaikinti. Šie gyviai labai mėgsta alų. Pastačius indą su gėrimu, suvilioti kvapo jie atslenka ir sukrenta.
„Pigiausia – rinkti. Į druskuotą vandenį įmesti, kad nepabėgtų. Nes surinkus geriau jau jo nepaleisti. Invazinė rūšis. Net priklauso rinkti, bet daug kas jų nerenka. Pavyzdžiui, šalia apleistas sodas, jeigu šalia žmogus gyvena normaliai, tvarkingai – jis neišrinks. Nes pareina iš apleisto sodo“, – aiškina aplinkos apsaugos specialistas Jonas Lažauninkas.
Didžiausia Luzitaninio arionio populiacija stebima Vilniaus, Kauno ir Rasienių apylinkėse. Ši invazinė rūšis Lietuvoje aptikta prieš 14 metų. Į mūsų šalį šliužai greičiausiai atkeliavo iš Ispanijos, su augalais. Žmonės tikisi valstybės paramos: vieni neišgali kovoti su šiais kenkėjais.
„Tikrai reikėtų. Nes mes vieni nepajėgūs jau, nepajėgūs. Dar pradžioje bandėme, bet kuo toliau, tuo labiau mūsų jėgos silpsta. – Nelygi kova? – Nelygi. – Kiek jų čia – šimtai tūkstančių šliaužioja? – Gal ir milijonai. Nes jie labai dauginasi“, – sako Daiva.
Aplinkos ministerijoje šliužų problema yra žinoma. Kenkėjus žmonėms gali padėti naikinti savivaldybės – iš specialių lėšų. Bet iki šiol to ėmėsi tik viena savivaldybė – Raseinių.
„Savivaldybės turi galimybę iš tų vadinamųjų savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos skirti lėšas to šliužo naikinimui. Ir čia daugiau savivaldybės pasirinkimas – renkasi finansuoti šią veiklą ar nesirenka. Galėčiau paminėti, kad pernai Raseinių savivaldybė skyrė tam lėšų“, – teigia aplinkos ministerijos atstovė Lina Čaplikaitė-Denisovienė.
Lietuvoje yra registruota daugiau nei 30 invazinių augalų ir gyvūnų rūšių. Aplinkos ministerijos prioritetas – Sosnovskio barščiai. Augalai, su kuriais kovojama ne vieną dešimtmetį. Anot ministerijos, Luzitaninis arionas,antras eilėje. Šie gyviai sparčiai plinta ir daro daug žalos mūsų augmenijai.
