Lietuviai skundžiasi, kad dabartinės minimalios algos – 630 eurų c oriai gyventi nepakanka:
„Tai nėra normalu, adekvatu, todėl žmonės ir eina apsipirkti vakare, kai prekės nukainotos“.
„Nelabai daug, kai tokios kainos, ne per daugiausiai“.
„1000 eurų būtų į rankas dar gal, gal... O 700 eurų mažai, kainos pakilusios“.
„Bent 1500 eurų turėtų būti, kad žmogus išgyventų“.
„Niekada neužteks, ir 1000, ir 1200 eurų yra mažai“.
„Jei kreditų nėra, bent 1000 eurų alga turėtų būti“.
„Normaliai gyventi reikia 1500 eurų“.
Taip žmonės kalba, kokia turėtų būti, jų nuomone, minimali alga. Tačiau vyriausybė nusprendė šiuo metu 633 eurus į rankas siekiančią minimalią algą kitąmet padidinti 44 eurais iki 677 eurų.
Dar 30 eurų minimalią algą gali padidinti Seimas, pakeisdamas neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jį tai padaryti ragina Trišalė taryba.
„Džiaugiuosi, kad pavyko rasti sutarimą neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis. 76 papildomi eurai žmogui į rankas, manome, bus ženklus didėjimas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Mokesčių reformos pakete buvo sprendimas dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) dididimo. NPD leistų padidinti 20 proc. Dėl šių sprendimų, minimalaus atlygio gavėjai į rankas gautų 76 eurais daugiau“, – aiškina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prieš mėnesį pritarę tokiam minimalios algos didinimo planui, dabar darbdaviai jau reiškia nepasitenkinimą. Juos piktina vyriausybės pasiūlyta mokesčių reforma, kurioje siūlo didinti didelių pajamų ir kapitalo apmokestinimą.
„Verslo organizacijos kritikuoja mokestinę reformą, bandymu kelti mokesčius ir prisidengti socialinių partnerių sutarimu mokesčių kėlimui – tai gudravimas, nelabai gražus gudravimas“, – teigia verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Lietuvos bankas ir profesinės sąjungos ragina Seimą vykdyti anksčiau trišalės tarybos pasiūlytą minimalios algos didinimo planą, mat dėl infliacijos, anot profsąjungų, žmonės nespėja pasidžiaugti didesnėmis algomis.
„Kad ir kaip didintume minimalų atlyginimą, metų gale statistika negailestinga. Kasmet realus darbo užmokestis mažėja, darbuotojai vis mažiau gali nusipirkti būtiniausių produktų“, – tikina profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Žiūrint iš makroekonominės pusės, tai protingas dydis, jis nesukurs didelio spaudimo įmonėms uždarinėti darbo vietas, suteiks impulsą vidutinio dydžio užmokesčio augimui“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvoje apie 110 tūkst. dirbančiųjų gauna minimaliai algai prilygstantį ar dar mažesnį atlygį. Tačiau „Sodros“ duomenimis, tik apie penktadalis iš jų yra tikrieji minimalios ar dar mažesnės algos gavėjai.
„Dalis žmonių serga tą mėnesį ir jie patenka į statistiką, juos ir tuos, kurie dirba per kelis darbdavius, išminusavus, artėjame prie 20 tūkst.“, – sako „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Vyriausybė nusprendė didinti ne tik minimalią algą, bet ir minimalų valandinį atlygį. Jis didės puse euro, tai yra, dešimtadaliu, nuo 5,14 euro iki 5,65 eurų.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
