Senjorai pasakoja, kad turi savo būdų, kaip kovoti su nemiga. Renginyje susirinkus Vilniaus bočių bendrijai senjorai diskutuoja apie tai, kaip šiuo įtemptu pandeminiu laikmečiu kovoti su nerimu ir stresu, kuris kai kuriems pensininkams sukelia miego sutrikimus.
„Būna, kad tiesiog nesinori miego per dieną, įsijungi televizorių, žiūri visą laiką, ir paskiau kartais užmiegu bežiūrėdama, paskiau atsibundu 3 valandą ir nesinori miegot, numiegojau jau. Nei keltis, nei ką“, – pasakoja vilnietė Vanda Bujokienė.
Tačiau pensininkė sako, kad vaistų negeria, vietoj jų pasidaro žolelių arbatos. „Arbatos vat, mėtų arbatos ir medaus įdedu. Tada biškį man jau, galiu miegot jau, užmigt padeda“, – sako Vanda.
Kiti pensininkai vaistų taip pat nevartoja, turi savų būdų kaip užmigti:
„Negeriu vaistų, visokių prisipirkau žolinių, man jie atrodo, kad neveikia, nes aš planšete dar prie lovos turiu ir ten landžioju, ir dėl to greičiausiai nemiegu.“
„Aš retai, bet pasitaiko, kai stresas, kai stresuoju, pavyzdžiui, tas virusas buvo, tai iš tikrųjų pajutau, kad kai kada sutriko miegas ir aš atsibundu kokią 5 valandą ir negaliu užmigti, tada skaitau.“
„Man geriau pavyko, aš šiek tiek turiu valios, du kartus į dieną išbėgu, šalia stadionas ir nuima įtampa.“
Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad nuo pandemijos pradžios nemiga besiskundžiančių pacientų skaičius smarkiai užaugo.
„Kiek pasikalbam ir su kolegom, tai besikreipiančių nuo pandemijos pradžios išaugo tikrai labai smarkiai ir netgi pas tuos pačius psichiatrus, psichoterapeutus tiesiog dabar net ir neįmanoma rasti laikų ir užsirašyti“, – teigia psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Psichiatras Aleksandras Alekseičikas sako, kad nenuostabu, jog per pandeminį laikotarpį nemigos problema aštresnė. Esą žmonės mažiau juda, yra izoliacijoje ir nuolatinėse streso būsenose.
„Jei žmogus turi gauti malonumą nuo gulėjimo, tai jis turi pakankamai daug prisivaikščioti. Jei jis turi pailsėti nuo bendravimo, jis turi turėti pakankamai bendravimo. O mūsų dabartinėse sąlygose visa tai darosi pakankamai nerealu“, – sako psichiatras Aleksandras Alekseičikas.
Anot neurologo Ryčio Daukšio, jei negydysime miego problemų, ilgainiui tai smarkiai atsilieps sveikatai – gali išsivystyti ir įvairios ligos, taip pat silpsta imuninė sistema, dėl to ir atsparumas virusams.
„Avarijų skaičius, neišsimiegojimo kažkokios klaidos darbe, gamyboj, kur jis gali sukelti iki mirties. O kitas dalykas, įrodyta moksliniais tyrimais, kad pati nemiga ilgesnį laiką didėja mirtingumas, irgi tas faktas, kad jei žmogus nesigydo, neieško priežasčių kaip išspręsti problemą, mirtingumas atitinkamai didėja“, – teigia R. Daukšys.
Daktarai perspėja, kad esant nemigai, svarbiausia iškart nesigriebt vaistų, nes galima prie jų priprasti, o nemigos problemą tik pasunkinti.
„Svarbiausias vaistas – geras daktaras. Reikia atrasti tokį daktarą, kuris tau tinkamas, daktaras kaip vaistas tau būtų ir galbūt per 5 ar 10 susitikimų, duotų jums tą, ką galėsit naudoti pastoviai ir savistoviai“, – kalba A. Alekseičikas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai sako, kad suaugusių žmonių sveikatai vienodai kenkia tiek trumpesnis, negu 4,5 val., tiek ilgesnis negu 11 val. miegas.
