Opozicionieriai sako, kad ant lėktuvo sprogmenis paprastais, atakai perdirbtais dronais, numetė du baltarusių partizanai, kurie po sėkmingos operacijos iš šalies paspruko.
Maždaug 300 milijonų eurų – tiek kainuoja rusų karinis, žvalgybinis lėktuvas A-50. Tokių Rusija turi vos devynis ir tik vieną jų okupantai buvo dislokavę Baltarusijos kariniame Mačiuliščių aerodrome, už 20 kilometrų nuo Minsko.
Visgi būtent Baltarusijoje dislokuotą A-50 vakar ryte pavyko sunaikinti dviem baltarusių partizanams. Jie į aerodromą nukreipė du dronus ir, numetę sprogmenis ant brangiausio ten buvusio Rusijos karinio orlaivio, apgadino jį taip, kad daugiau skristi šis nebegalės.
„Šis lėktuvas yra tarsi laivyno flagmanas. Jis pakyla pirmas, žvalgo priešo teritoriją. Jis buvo naudojamas žvalgant Ukrainos teritoriją ir nutaikant raketų smūgius visoje Ukrainoje. Be šio lėktuvo nepakyla ir raketas „Kinžal“ nešantys orlaiviai“, – aiškina „BYPOL“ vadovas Aliaksandras Azarovas.
Baltarusių opozicija sako, kad tai – ne tik smūgis abiem diktatoriams – V. Putinui ir A. Lukašenkai, bet ir viena didžiausių diversijų šalies istorijoje.
„Tai mažina A. Lukašenkos, kaip Rusijos partnerio, patikimumą. Jis kaip tik įtikinėja, kad viskas kontroliuojama, kad procesai nuslopinti, kad pasipriešinimo nėra, kad viskas jo rankose ir taip toliau. O kai vyksta tokie dalykai, aiškėja, kad Baltarusijos valdžia kontroliuoja toli gražu ne viską“, – tvirtina A. Aleksejevas.
A. Lukašenka dar vakar surengė skubų posėdį su savo jėgos struktūromis, rinkosi ir šiandien, tačiau apie žeminantį incidentą griežtai saugomame kariniame objekte tyli ir tik „spjaudosi“ propaganda esą Vakarų sankcijos netrukdo šalies karo pramonei.
„Kartu su Rusija mes galime pasigaminti bet kokio tipo ginklus“, – tikina neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenko.
Ir žada juos eksportuoti. Galbūt tai A. Lukašenkos planas atlyginti V. Putinui už 300 milijonų eurų kainuojantį lėktuvą?
„Mes taip pat galime sau leisti eksportuoti tokią produkciją į 57 pasaulio šalis. Tą ir darysime“, – teigia A. Lukašenko.
Tačiau opozicijos aktyvistai sako, kad šiuo metu Baltarusijoje kilusi didelė sumaištis. Režimas taikosi į visus, kurie partizanams padėjo ar net džiaugiasi jų operacija socialiniuose tinkluose. Lukašenka sustiprino ir išvykstančiųjų iš Baltarusijos patikrą.
„A. Lukašenka vakar skubiai susikvietė visas saugumo pajėgas. Jis, žinoma, buvo įsiutęs, reikalavo surasti kaltininkus. Mačiuliščiuose buvo aptverta teritorija. OMON'as ėjo per visus butus. Jie stengėsi surasti tuos asmenis, kurie galėjo būti susiję su šiuo incidentu“, – kalba Baltarusijos opozicionierius Pavel Latuško.
Ir nors aerodromo teritorijoje pareigūnai neva rado kuprinę su dronų valdymo pultais, sprogdinimus surengusių partizanų sučiupti jiems nepavyko. Pasak baltarusių opozicionieriaus Franako Viačorkos, diversiją įvykdė du vyrai, kuriems pavyko sėkmingai kirsti Baltarusijos sieną ir pasislėpti užsienyje.
Šie vyrai esą priklauso pogrindinio pasipriešinimo „Pieramoha“, arba „Pergalės“, judėjimui, prie kurio per pastaruosius dvejus metus prisijungė apie 200 tūkstančių baltarusių. Jie koordinuoja savo veiksmus su buvusių Baltarusijos saugumo pareigūnų, perėjusių į piliečių pusę, asociacija „BYPOL“. Partizanai ne tik priešinasi A. Lukašenkos diktatūrai, bet ir vykdydami diversijas bei sabotažo veiksmus kovoja su Rusijos kariais, kurie iš Baltarusijos puola Ukrainą. „BYPOL“ vadovas TV3 Žinioms, sako, kad nors partizanai išpuoliui panaudojo du paprastus dronus, kuriuos perdarė atakai, išpuolį planuoti teko kelis mėnesius. Ir ragina laukti tęsinio.
„Įvykdyti tokią akciją labai sunku. Būnant užsienyje labai sunku tai organizuoti, tačiau dabar mums pavyko. Baltarusių partizanai vėl pasižymėjo“, – tvirtina A. Azarovas.
„BYPOL“ vadovas neigia versiją, kad rusų karinį orlaivį sunaikino Ukrainos gynėjai.
„Ką tuomet darė Baltarusijos oro erdvės gynyba? Versija, kad dronai praskrido virš pusės Baltarusijos teritorijos ir ramiai įvykdė akciją – yra fantastiška“, – sako A. Azarovas.
„Jeigu tai padarė Ukraina, mes vis tiek niekaip apie tai nesužinosime. Gali būti ir versija, kad tai yra bendra „BYPOL“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų informacinė operacija. Tai irgi atrodo gana tikroviška“, – kalba baltarusių politologas Andrej Aleksejev.
Savo ruožtu Rusijos pajėgos iranietiškais dronais-kamikadzėmis naktį puolė Ukrainą. Tiesa, šalies gynėjams pavyko numušti 11 iš 14 paleistų bepiločių. Ir nors šįkart jie žalos energetikos infrastruktūrai nepridarė, Chmelnyckio mieste pražudė du žmones, keturis sužalojo.
Bachmuto pragaras – Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad vien per pastarąją parą šiame fronto ruože rusų pajėgos surengė 300 atakų. Okupantai puola naudodami raketinę artileriją, daugkartines raketų paleidimo sistemas. Įvyko apie 60 kovinių susirėmimų.
Akivaizdu, kad Bachmutas išlieka rusų pajėgų puolimo epicentru, kur okupantai sutelkė pastangas pralaužti ukrainiečių gynybą: „Padėtis labai kritiška dėl spaudimo, bet kontroliuojama.“
Be to, Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad okupantai prie Bachmuto ne tik stumiasi lėtai, bet ir smarkiai nukraujuoja – kasdien mūšiuose dėl šio miesto praranda maždaug po 500 savo karių.
O štai sveiko proto dar turintys rusai šiandien neša gėles prie opozicijos atstovo Boriso Nemcovo žūties vietos.
„Tai žmogus, kuris turėjo būti mūsų šalies prezidentas. Jei būtų buvęs prezidentu, dabar nevyktų tie siaubingi, beprotiški dalykai“, – kalba Maskvos gyventoja Elena.
„Borisas Nemcovas galėjo tapti geriausiu prezidentu iš visų, kuriuos pažįstu. Dabar tokių nebėra“, – sako Maskvos gyventojas Anatolij.
Lygiai prieš aštuonerius metus smogikai B. Nemcovą – aršų V. Putino kritiką – nušovė ant tilto po Kremliaus langais ir taip padovanojo V. Putinui dovaną, kurią jis galbūt net stebėjo iš savo rūmų.
