„Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje (VGT), kad laikomės nuostatos, jog dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – pabrėžė G. Nausėda.
Šie, trečiadienį Gitano Nausėdos ištarti žodžiai apie Arvydą Anušauską, visus nustebino. Mat iš esmės, prezidentas viešai apkaltino krašto apsaugos ministrą išdavus valstybės paslaptis. Įslaptinta informacija paprastai turi kelis slaptumo lygius, o vienas jų ir yra „riboto naudojimo“.
„Viešojoje komunikacijoje nei Krašto apsaugos ministerija, nei aš niekada nenaudojome ir nenaudojame jokios grifais paženklintos informacijos“, – tvirtina krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vėliau prezidentūra patikslino, kad teisinių priemonių turi imtis Anušausko pavaldiniai ministerijoje:
„Pirmadienio posėdyje VGT svarstė riboto naudojimo informaciją. Prezidentas pateikė politinį vertinimą. Teisiškai įvertinti viešumoje paskleistą informaciją pirmiausia turi pats jos savininkas – Krašto apsaugos ministerija.“
Ministras sako, kad tai jau padaryta.
„Maža to, kad tai yra iš viešų šaltinių, specialiai patikrinta informacija, jog nebūtų nieko, kas turėjo bent kokį nors grifą“, – tikina A. Anušauskas.
Ir pridūrė, kad Valstybės gynimo taryboje jis perspėjo, jog nesilaikys susitarimo nekalbėti apie vokiškų tankų pirkimą.
„Aš buvau išsakęs savo poziciją. Tik tą galiu pasakyti, be komentarų. — VGT pasakėte, kad jūs komentuosite? — Be abejo“, – teigia krašto apsaugos ministras.
Tad kyla klausimas, kas teisus – ar dabar ministras tiesiog išsisukinėja, ar pats prezidentas jį neteisingai apkaltino paslapčių išdavimu.
Agnė Širinskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad atsakymą pateiktų būtent jie.
„Kaltinimai yra labai rimti, jie negali būti tiesiog palikti ore kabėti, jie turi būti įvertinti ir teisine prasme, ir valstybės paslapčių apsaugos prasme“, – sako A. Širinskienė.
Dabar prokurorai turi 10 dienų, kad nuspręstų, ką daryti dėl Širinskienės kreipimosi – pradėti tyrimą ar ne.
„Jeigu 2 aukščiausi VGT pareigūnai tarpusavyje nesusitaria ir prasideda kaltinimai, tai NATO partneriams mes nusiunčiame paprastą signalą: Lietuvoje su informacijos išsaugojimu yra rimtos problemos ir, galbūt, reikėtų, jeigu turite informacijos, ja nesidalinti arba dalintis labai dozuotai“, – sako politinės komunikacijos ekspertas Mantas Martišius.
„Galiausiai yra Valstybės saugumo departamentas, vėlgi, tą formaliąją pusę turėtų įvertinti, ar žmogus, kuris gauna leidimą, užpildo specialią anketą ir suteikia jam teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, ar jis tikrai gali toliau darbuotis“, – mano „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Nausėda vakar atkreipė dėmesį, kad tai ne pirmas atvejis, kai ministras feisbuke paskelbia per daug.
„Gaila, kad apie tai vis tenka priminti, atrodo, suaugusiems žmonėms, kurie yra VGT nariai“, – nusivylimo neslepia prezidentas.
„Prezidento pasisakymų aš nekomentuoju“, – pabrėžia A. Anušauskas.
TV3 žinios kreipėsi į prezidentūrą, su klausimu, ar šalies vadovas vis dar pasitiki ministru. Bet prezidentūra nusprendė patylėti – atsakymo nepateikė.
„Aš manau, kad tas pasitikėjimas yra“, – mano krašto apsaugos ministras.
„Koks dar gali būti pasitikėjimas tarp prezidento ir žmogaus, kuris nesupranta, kad yra valstybės paslaptis, tarnybos paslaptis, valstybės interesai, komerciniai interesai ir taip elgiasi... Keista, kad dar sprendimo nėra. Man atrodo, kad prie ankstesnių prezidentų čia būtų seniai taškas padėtas“, – tvirtai pareiškia S. Skvernelis.
„Kada prezidentas duoda suprasti, kad su ministru neįmanoma susitarti, kaip su suaugusiu žmogumi, manau, tai labai daug pasako ir apie galimas rizikas valstybėje, ir apie tai, jog ministras savo poste tikrai neturėtų toliau su tokiu požiūriu į bendradarbiavimą likti“, – sako A. Širinskienė.
Dėl viso šio skandalo, dėmė krenta ir būsimam tankų pirkimui, kuris turi būti didžiausias šalies istorijoje. Lietuvai jis kainuos apie 2 milijardus eurų.
„Visuomenei, žmonėms jau bus blogas prieskonis. Kaip sakoma, pavogti šaukštai atsirado, bet nuoskaudos lieka. Tai čia bus irgi taip“, – tvirtina M. Martišius.
Valstybės gynimo taryba yra pačių aukščiausių šalies vadovų darbo formatas, kuriame sprendžiami patys svarbiausi šalies klausimai. Nuolatiniai nariai jame yra tik 5 – prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybos vadovu visada būna prezidentas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
