REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

REKLAMA

Automobilių pardavėjas Vilniaus salone klientus ragina nepraeiti pro nedidelį, tačiau kainuojantį įspūdingus 35 tūkst. eurų, naują elektromobilį.

„Siūlytume tiems žmonėms, kurie nuvažiuoja nedidelius atstumus mieste, kuriems svarbu aplinka, jos neteršimas, yra ir ekonominių paskatų – galima nemokamai parkuoti, autobusų juostomis“, – sako salono vadovas Gediminas Saudargas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiame salone galima nusipirkti tiek elektra varomų, tiek ir su vidaus varikliais benzininių ar dyzelinių automobilių. Žmonės daugiausia perka vis dar pigesnius pastaruosius, o elektromobiliai sudaro vos dešimtadalį čia parduodamų mašinų. Benzininių ir dyzelinių mašinų kainos vis dar palankesnės tiems, kas nenori išlaidauti.

REKLAMA

„Bet kuriuo atveju, priklauso nuo modelių. Gali skirtis 10 tūkst. eurų. Jei elektromobilis kainuoja 40 tūkst., panašus gali kainuoti 30 tūkst. Daugybė žmonių ir įmonės Lietuvoje galvoja apie elektromobilio pirkimą, bet Lietuvoje tai galvojimas. Visi mąsto, madinga šnekėti, bet realūs pirkimai nedideli“, – pasakoja automobilių ekspertas Vitoldas Milius.

Siekdama paskatinti lietuvius greičiau persėsti į elektrines mašinas, Aplinkos ministerija pradeda naują paramos akciją. Už naują lengvąjį elektromobilį įmonėms pradeda mokėti 4 tūkst. eurų kompensacijas. O už didesnį krovininį M2 klasės automobilį ir dar didesnes – 10 tūkst. eurų kompensacijas.

REKLAMA
REKLAMA

„Šis kvietimas paskelbtas, kol užteks lėšų. Esame gavę 4 paraiškas bendrai 600 tūkst. eurų sumai, kuriose numatyta įsigyti 150 automobilių“, – teigia Aplinkos projektų agentūros atstovas Jonas Balkevičius.

Paramai įmonėms Aplinkos  ministerija atseikėjo 2 milijonus eurų, tad šių pinigų pakaks iki pusės tūkstančio elektromobilių. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad 4 tūkst. eurų parama naujam lengvajam automobiliui yra mažoka, kad apsimokėtų vietoj dyzelinio rinktis elektrinį automobilį, tad vargu, ar paskatins elektromobilių pirkimus. Parama, tikėtina, pasinaudos daugiausia tie, kas ir taip jau planavo pirkti elektromobilį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skaičiuojant elektros sąnaudas, gauname, kad elektromobilis yra 3–4 kartus pigesnis eksploatuoti negu vidaus degimo variklis. Paprasčiau aptarnauti, nėra tiek tepalų, judančių detalių. Bet elektromobiliai brangesni įsigyti. Jų pirkimo kaina didesnė“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovas Gediminas Misevičius.

Pasak ekspertų, elektromobilis apsimoka tik tuo atveju, jei važinėsite juo išties daug – per 5 metus kasmet po 30 tūkst. km.

„Per 5 metus gauname rezultatą, įvertinę viską, draudimo kaštus, kuro sąnaudas, nusidėvėjimą, kad kasmet reikia nuvažiuoti bent 35 tūkst. km, kad vertėtų pirkti elektromobilį. Jei pasinaudosite parama, tada rida sumažėja iki 25 tūkst.“, – sako D. Misevičius.

REKLAMA

Kiek elektromobiliai yra palankesni aplinkai, pasirodo, labai priklauso nuo to, iš ko gaminama jų naudojama elektra. Štai Prancūzijoje ir Švedijoje elektromobilių tarša per visą jų gyvavimą yra 70 proc. mažesnė nei benzininių, mat ten elektra išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių ir atominių jėgainių. Tuo metu šalyse, kur didelė dalis elektros išgaunama deginant anglį, elektromobilių naudojimas aplinkai gali kelti netgi daugiau žalos nei benzininiai ar dyzeliniai. Kita priežastis, kodėl elektromobiliai nėra tokie jau švarūs, yra tarši baterijų gamyba.

O kad lietuviai net ir su parama neskuba graibstyti elektromobilių, rodo ir gyventojams jau nuo pavasario dalijama parama. Už naują lengvąją mašiną agentūra žada 4 tūkst. eurų kompensaciją, o už naudotą – 2 tūkst. Tačiau per pusmetį iš paramos fondo tautiečiai pasiėmė vos penktadalį jo pinigų.

REKLAMA

„Fiziniai asmenys iš 5 mln. eurų yra apteikę paraiškų už 1 mln. eurų. Dar 4 mln. iki kitų metų vasario mėnesio gali būti skirti fiziniams asmenims. Esame sulaukę 350 paraiškų“, – pasakoja Aplinkos projektų agentūros atstovas Jonas Balkevičius.

Elektromobilių asociacijos vadovas priekaištauja, kad ši parama neskiriama hibridiniams automobiliams, nors ir jie prisideda prie aplinkos taršos mažinimo.

„Tokią poziciją kodėl laiko, nežinau. ES rekomenduoja remti įkraunamus hibridinius automobilius ir elektromobilius. Įkraunamas hibridinis automobilis gali būti eksploatuojamas kaip visiškai elektrinis automobilis“, – teigia elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis.

Girdėdami tokius priekaištus, paramos agentūros atstovai tvirtina, kad hibridinėms mašinoms yra numatyta mažesnė – 1 tūkst. eurų kompensacija. Tačiau kad ją gautų, vairuotojai pirma turi utilizuoti taršų automobilį ir nusipirkti mažiau taršų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų