Archeologai: Karklės pakrantė galėjo būti gintaro prekybos keliu, pasiekti net Egiptą

Archeologai pasakoja, kad netoli dabartinės Karklės pakrantės prieš porą tūkstančių metų galėjo driektis prekybos gintaru kelias, kuriuo šis Baltijos auksas pasiekdavo net Egiptą. Tokią hipotezę jie kelia kasinėdami prieš trejus metus aptiktą seniausią vakarų Lietuvoje piliakalnį. Čia archeologai aptiko bronzos amžiaus gyvenvietės liekanas, o jose – gausybę gintaro.

Archeologė Miglė rodo bronzos amžiaus grūstuvę. Tokias mūsų protėviai naudojo dar nuo akmens amžiaus ir jomis trindavo grūdus ar šlifuodavo kitus akmeninius dirbinius, pavyzdžiui kirvelius. Mat bronzos amžiuje akmeniniai kirveliai buvo labai paplitę:

„Akmuo turi skirtingas plokštumas. Nudirbtos jos yra tokios lygios. Ir galima pagal tai nuspęsti, kad su juo buvo dirbama – puikiai matosi.“

(5 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Archeologai: Karklės pakrantė galėjo būti gintaro prekybos keliu, pasiekti net Egiptą

Tai vienas iš unikalių radinių, kuriuos archeologai iškasė, tyrinėdami vakarų baltų piliakalnio Klaipėdos pašonėje Kukuliškėse teritoriją. Šis ir kiti panašūs įrankiai įrodo, kad pirmieji žmonės čia apsigyveno prieš pustrečio tūkstančio metų – bronzos amžiuje.

„Šiuo metu, ką mes matome, prieš du su puse tūkstančio metų buvo absoliučiai kitas vaizdas. Tai yra metru arba dviem žemiau, jūra buvo arčiau, toj pusėj buvo pelkės, upeliai“, – sako Klaipėdos universiteto archeologė Miglė Urbonaitė–Ubė.

Šis piliakalnis, kurį archeologai rado 2017-aiais, yra seniausias Vakarų Lietuvoje. Ir tik antras toks pačiame pajūryje. Pirmasis – tai Birutės kalnas Palangoje. Kiti tyrinėtojų randami piliakalniai yra kur kas giliau šalies teritorijoje.

REKLAMA

„Šita vieta buvo puiki apsisaugoti, tik ne puiki gamtiškai, nes jūra yra šaliai yra labai šalta. Pučia vėjas. Šiaip žmonės nesikuria arti jūros, tai vienas didžiausių klausimų mums, kaip archeologams, yra, kodėl jie čia kūrėsi“, – pasakoja M. Urbonaitė – Ubė.

Į šį klausimą archeologai mano jau radę atsakymą. Paslaptį išsklaido ypatingi radiniai. Tai daugybė stambių gintaro gabalų. Mokslininkai šią rastą gyvenvietę net pakrikštijo gintarine.

„Jie netraukia akies. Nes jie yra su apnašom po tiek metų gulėjimo. Ir juos pamatai tik, kai nusiskeli.“

O šie radiniai įrodo, kad čia gyvenę protėviai su gintaru kažką veikė. Keliama hipotezė, kad pro šią vietą ėjo net garsusis gintaro kelias. Tad gyvenvietė tapo tarsi Baltijos aukso prekybos postu.

Gintaro kelias jungęs Baltijos jūrą su Viduržiemio jūra. Su įvairioms kelioms atšakom ir žinome, kad romėnai labai gerbė ir mylėjo gintarą kaip akmenį, kaip medžiagą ir jam taip pat priskyrė įvairių savybių, todėl jis buvo brangus ir geidžiamas“, – teigia paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Archeologai džiaugiasi, kad ši rasta gyvenvietė yra tarsi laiko kapsulė. Žmonės čia gyveno tik bronzos amžiuje, tad mokslininkams labai patogu ištirti vieno laikotarpio buitį. Kodėl ši, prekyba gintaru užsiėmusi bendruomenė išnyko, archeologams vis dar paslaptis.

„V – VI amžiuje per. Kr. Šiek tiek atšąla, nes kai jie gyveno buvo šiek tiek šilčiau nei dabar. Atšąla. Nualina žemes aplinkines. Pasikeičia socialinė struktūra. Daug, daug įvairių priežasčių“, – kalbėjo M. Urbonaitė – Ubė.

REKLAMA

Tačiau archeologai rankų nenuleidžia. Kasinėjimus tęsia, o dar daugiau apie pajūryje gyvenusius protėvius ir jų istoriją bus galima sužinoti šiuos radinius ištyrus laboratorijoje:

„Ir čia yra tokie maži, maži juodi taškiukai ir čia yra išlikusios maisto liekanos. Ir tyrimuose, laboratorijoj būtų galima net gi išsiaiškinti koks čia maistas buvo verdamas.“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų