Kaunietė Monika, pasitikrinusi „Sodros“ atsiųstą ataskaitą, kiek per pastaruosius metus kainavo jos gydymas, sako nustėrusi: „Atradau iš 2014 m. tokį įdomų dalyką, kad aš buvau kaulų čiulpų donorė. Nors to niekada nebuvo.“
Anot įrašo jos asmeninėje paskyroje, procedūra jai atlikta Vilniaus Santaros klinikose. Nors, pasak Monikos, tais metais ji ten net nesilankė: „Galvojau, gal aš kažką pamiršau. Pasidomėjau apie tą paėmimą, kad tai skausminga procedūra ir galvoju – tikrai ją būčiau atsiminusi.“
O procedūros kaina – ne tokia ir maža. Dar buvusia valiuta nurodyta suma – per 700 litų, tai yra – beveik 230 eurų. Monika neslepia, kad jai kilo dvejonių, ar jos vardu, įrašę fiktyvią procedūrą, medikai paprasčiausiai nepasipinigavo: „Pirma mintis tokia ir buvo, kad kažkas kažką neteisingai padarė.“
Išsiuntusi elektroninius laiškus ataskaitas apie suteiktą gydymą ir jo kainas Valstybinė ligonių kasa pradėjo viešinti prieš savaitę. Ataskaitose matyti ir kokias sumas pacientas apmokėjo pats, ir kiek lėšų padengė Privalomojo sveikatos draudimo fondas, į kurį per metus vidutiniškai vienas dirbantysis sumoka apie tūkstantį eurų. Ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas pasakoja, kad per savaitę įstaiga sulaukė jau dešimties skundų dėl įrašų apie neva suteiktas paslaugas, kurių realybėje nebuvo. Tačiau Viačeslavas Zaksas tikina, kad tai – paprasčiausios žmogiškos klaidos.
„Dažniausiai taip atsitinka, nes daromos suvedimo į elektroninę sistemą klaidos, pvz., gydytojas, nurodydamas teisingai suteiktą paslaugą, padaro klaidą ligos kode“, – sako direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.
Visgi patys pacientai atkerta, kad klaidos gali būti ir tyčinės. Pacientų atstovė Vida Augustinienė sako, kad tokie mistiniai įrašai – jokia ne naujiena. Ypač – anksčiau, kai duomenys nebuvo viešinami ir dažnas pacientas nė nesusimąstydavo, kas dedasi jiems suteiktų gydymo paslaugų ataskaitose.
„Prasitardavo, kad prirašė, bet to net nedarė. Ar net neskyrė tų vaistų, nors buvo įrašyta, kad buvo skirti. Kartais susidaro įspūdis, kad gydymo įstaiga, norėdama gauti daugiau pinigėlių, galbūt prirašydavo žmogui darytų procedūrų, bet jam jų nereikėjo ir nedarė“, – pasakoja pacientų atstovė Vida Augustinienė.
Kad tokios kalbos ne iš piršto laužtos, pripažįsta ir ministras Aurelijus Veryga: „Gali būti ir tokių dalykų, kai papiktnaudžiaujama. „Ambulatorinių insultų", kur jų nėra, yra praeinantys kraujotakos sutrikimai, bet užrašoma kaip insultas.“
Visgi, kiek tokie atvejai dažni, pasak A. Verygos, susekti sudėtinga: „Esam tokių signalų girdėję, kad ambulatorinės slaugos atveju prirašoma, neateinama, bet prirašoma, pasiimami pinigai. Kiek tai gali būti paplitusi praktika, labai sudėtinga vertinti, esam linkę pasitikėti įstaigom.“
Vida Augustinienė aiškina, kad fiktyviais įrašais ligoninės gali maskuoti ir atvejus, kai pacientas guldomas į aukštesnio lygio kliniką, nors, pavyzdžiui, tuos pačius tyrimus galėtų pasidaryti rajono ligoninėje.
„Kad apsimokėtų žmogaus gulėjimas tokio lygio klinikoje, galbūt ir pasitaikydavo prirašymų sudėtingesnių procedūrų. Nes kaip tu pateisinsi, kodėl žmogus guli šitoj ligoninėj?“, – teigia pacientų atstovė Vida Augustinienė.
Ministras atidžiau tirti tokius atvejus ragina pačią Ligonių kasą. Savo ruožtu įstaiga aiškina, kad nagrinėja kiekvieną skundą, tačiau pirmiausia žmonės turi patys į ją kreiptis. Ir, pamačius netikslumų, ragina ne pulti skambinti gydymo įstaigai, o kreiptis būtent į teritorinį ligonių kasos padalinį.
„Teritorinės ligonių kasos darbuotojai susisieks su įstaiga ir išsiaiškins, kas atsitiko. Ir pacientą, be abejo, informuos“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas.
Iki šiol vienas didžiausių sukčiavimo skandalų kilo pernai dėl ortopedinės įrangos. Atlikusi kratas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba aptiko, kad įmonės įkalbinėdavo žmones įsigyti ortopedinius gaminius, nors jų pacientams visai nereikėdavo, o gautus pinigus sukčiai išsigrynindavo. Manoma, kad šitaip įmonės iš valstybės galėjo pasisavinti milijoną eurų.
