Tokių nusikaltimų skaičius labiausiai išaugo Vilniuje – pernai sausį-spalį buvo užfiksuota 1412 sukčiavimo atvejų, o šiemet sausį-spalį jau užfiksuoti 1442 atvejai, Šiaulių apskrityje sukčiavimų pernai buvo 286, o šiemet jau 292, Alytuje pernai – 170, o šiemet – 222, Tauragės apskrityje pernai buvo užfiksuota 106 sukčiavimai, o šiemet jau 118.
„Gyventojai dar iki galo neįvertina interneto banko prisijungimo duomenų svarbos. Užtat sukčiai, turėdami šiuos duomenis, gali per 5 min. visiškai ištuštinti žmogaus sąskaitą, o pasiimti jo vardu greitąjį kreditą užtrunka tik 15 min. Mes privalome priminti, kad prisijungimo prie interneto banko duomenys – kodai ir slaptažodis – yra daugiau, nei raktas nuo namų. Turėdamas raktą, gali tik įeiti ir pasiimti turtą, o prisijungęs prie interneto banko, gali ir ištuštinti jo sąskaitas, ir pasiėmęs to žmogaus vardu SMS kreditą palikti jį skolose“, – sakė „Swedbank“ Elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.
Telefoniniai sukčiai gyventojams dažniausiai skambina iš Alytaus ir Marijampolės pataisos namų. Jų tikslas – išgauti iš žmonių elektroninės bankininkystės duomenis ir pasipelnyti jų vardu. „Sukčiai yra išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius, jie moka manipuliuoti aukos patiklumu, o jai abejojant sukuria naujų įtikinamų istorijų, kad išgautų norimus duomenis. Aukos dažnai pačios neapdariai skelbia asmeninę informaciją apie save socialiniuose tinkluose, kurią radę sukčiai talentingai panaudoja saviems nusikaltimams – aukoms jie siūlo darbą, apsimeta policijos, „Sodros“, FNTT ar bankų darbuotojais ir įtikina žmones atiduoti savo internetinės bankininkystės duomenis. Sukčių aukomis tampa tiek jaunuoliai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Be to, moterys nuo sukčių atakų nukenčia gerokai dažniau negu vyrai“, – sako Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Marius Golekas.
Pasak Linos Žemaitytės, telefoniniai sukčiai veikia gerai organizuotomis grupėmis. „Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, „Sodros“, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai. Norint tai sustabdyti esą reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas. Kartais kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato; gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina. Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti yra labai sudėtinga. Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – priduria Lina Žemaitytė.
„Didžiausia aukų klaida tai, kad jos neįvertina prisijungimo prie interneto banko duomenų svarbos. Juos išviliojus per 5 minutes galima ištuštinti žmogaus turimą kreditą, tiek pat trunka nutraukti ir į kitas sąskaitas pervesti indėlius ar pasiimti sąskaitos likutį. Nors asmens vardu paimti SMS kreditą užtrunka apie 15 min., auka dažnai ir per tiek laiko nesusipranta, kad būtina nedelsiant pranešti bankui“, – kalbėjo L. Žemaitytė.
Pasak jos, dar didesniems nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
„Swedbank“ siūlo kiekvienam gyventojui apsaugoti savo pinigus ir sąskaitoms nustatyti tam tikrus limitus, kiek per parą iš jų galima išimti ar pervesti pinigų. Tačiau svarbiausia – suvokti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų svarbą ir jų niekam neatskleisti, nes nei banko darbuotojai, nei policijos ar kitų institucijų pareigūnai gyventojams niekada neskambina ir šios informacijos neprašo.
Telefoninio pokalbio įrašą, kurio metu sukčiai apgaulės būdu iš aukos išgauna reikiamus duomenis, galite išklausyti čia. Dėl saugumo iš įrašo iškirpti telefoninio sukčiaus aukos asmeniniai duomenys. Įraše pateikiama visas sukčių naudojamas apgaulės mechanizmas.
