telefoniniai sukčiai

Lietuvoje fiksuojama nauja įžūli sukčių afera – telefoniniai sukčiai, paskambinę ir prisistatę policijos pareigūnais ar tyrėjais, banko darbuotojais arba ryšio operatoriais atsiunčia „kurjerį“ paimti grynųjų pinigų. Vilniaus apskrities policijos bendruomenės pareigūnai įspėja išlikti budriais, mokėti atpažinti dar vieną sukčiavimo būdą, kad apsaugotumėte save ir savo turtą.

Kasdien Lietuvoje pradedama apie dešimt ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, o per metus jų susikaupia apie 4 tūkst. Nors tyrimų skaičius stabilizavosi, išviliojamos sumos auga – pernai jos viršijo 34 mln. eurų. Sukčiai nuolat keičia taktiką ir vis dažniau taikosi į didesnius pinigus. Ar tikrai žinote, kaip atpažinti jų pinkles? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Skambučio iš neva ryšio operatoriaus sulaukęs ignalinietis iškart suprato – skambina ne kas kita, o sukčiai. Ši sukčių afera pasitaiko dažnai, todėl svarbu neprarasti budrumo, kad netaptumėte sukčių auka. Apie tai, kaip vyko pokalbis ir ką svarbu žinoti kiekvienam, socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai.

Praėjusią parą policijai pranešta apie du sukčiavimo atvejus Vilniaus mieste ir rajone, kai iš dviejų senjorių bendrai išviliota 11,7 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė sostinės policija. Trečiadienį į Vilniaus pareigūnus kreipėsi 1957 metais gimusi moteris. Ji nurodė, kad sausio 27 dieną, apie 14 valandą, jai būnant namuose Vilniaus rajone, paskambino nepažįstamas asmuo. Prisistatęs mokesčių inspekcijos darbuotoju, sukčius apgaule išviliojo 3 tūkst. eurų.

Į pareigūnus ketvirtadienį kreipėsi Vilniaus rajono ir Kėdainių gyventojos, iš kurių sukčiai išviliojo beveik 20 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Policijos departamentas. 1957 metais gimusi Vilniaus rajono gyventoja pareiškė, kad sausio 7 dieną jai paskambino rusiškai kalbėję nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 9,8 tūkst. eurų.

Virtualus policijos patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ nuolat įspėja gyventojus apie internete ir telefonu tykančius sukčius. Policija pastebi, kad sukčiavimo schemos tampa vis įvairesnės, o nusikaltėliai dažnai pasitelkia psichologinį spaudimą ir skubą. Siekiant didinti visuomenės budrumą, gyventojams primenama, kaip elgtis sulaukus įtartinų skambučių iš nepažįstamų asmenų.

Mjavadžio miestas Mianmare dar 1990-aisiais tapo organizuoto nusikalstamumo centru Pietryčių Azijoje. Metams bėgant, sugriežtėjus azartinių lošimų įstatymams, nusikalstamoms grupuotėms teko uždaryti internetinius kazino, o COVID-19 pandemijai sustabdžius ir tradicinį lošimų verslą, jos ėmė ieškoti naujų pajamų šaltinių – kibernetinio sukčiavimo ir prekybos žmonėmis.

Teismui perduota organizuotos grupės, kurios aštuoni nariai kaltinami sukčiavimu ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimu, baudžiamoji byla, ketvirtadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Tyrimo duomenimis, grupuotė Kaune, Vilniuje ir Jonavoje apgaudinėjo vyresnio amžiaus gyventojus.

Policijos pareigūnai dar kartą perspėja gyventojus apie vis labiau plintančias telefoninių sukčių pinkles. Socialiniuose tinkluose policija reguliariai dalijasi tikrais atvejais, kai žmonės praranda dideles pinigų sumas, patikėję tariamais konsultantais, kompensacijomis ar kitais melagingais pažadais. Šį kartą socialiniame tinkle „Facebook“ policijos virtualus patrulis įspėjo apie dar vieną incidentą – skambutį, kuris vienai moteriai kainavo net 5 tūkst. eurų.

Sukčiai iš gyventojų išvilioja pinigus dešimtimis tūkstančių eurų, o dabar, lapkričio mėnesį, kaip tik prasideda didieji išpardavimai. Kaip neapsigauti ir kaip apsisaugoti nuo sukčių? Apie tai, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko ir naujausius jų metodus portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvyje“ diskutavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

Atsilieptas sukčių skambutis gali baigtis dideliais finansiniais nuostoliais arba nutekintais asmens duomenimis. Startavo vieninga apgaulingų skambučių blokavimo sistema: mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“ kartu su kitais operatoriais dabar dar efektyviau stabdys skambučius iš suklastotų numerių. Pradeda veikti vieninga sistema, kuomet pagrindiniai operatoriai dar operatyviau gali blokuoti sukčių skambučius, rašoma pranešime spaudai.

Telefoniniai sukčiai nesiliauja ieškoti naujų būdų išvilioti žmonių pinigus. Šiemet jie dažniausiai prisistatė bankų, investavimo bendrovių ar net valstybės institucijų atstovais. Tokie telefoniniai sukčiai skambina iš nežinomų numerių, žada greitą pelną ar gąsdina „užblokuotomis“ sąskaitomis. Ekspertai ir policija ragina būti budriems ir niekada nesidalinti asmeniniais duomenimis telefonu.

Šiauliuose nuteisti sukčiai iš garbaus amžiaus senjorių išvilioję didžiules pinigų sumas, siekiančias daugiau kaip 7 tūkstančius eurų. Apsimetę bankų darbuotojais ir policijos pareigūnais sukčiai iš kalėjimo skambindavo močiutėms ir pasakodavo, kad jų turimi pinigai neva padirbti. Patiklios senjorės diktuodavo turimų pinigų banknotų numerius, sukčiai tuo pasinaudodami pranešdavo, kad pinigai padirbti. O tuomet į namus atėjęs sukčių bendras pasiimdavo visas senolių santaupas.

Pastaruoju metu vis daugėja žmonių, kurie skundžiasi, jog jiems skambinėja sukčiai. Socialiniuose tinkluose viena moteris perspėjo apie įtartiną skambutį, kurį gavo anksti ryte. Viena iš teorijų – sukčiai įrašinėja jūsų balsą, kad, panaudodami dirbtinį intelektą (DI), paskui galėtų jį atkartoti. Viena moteris pranešė, kad jai skambino nepažįstama moteris, apsimesdama institucijų atstove. Jai tai atrodė labai įtartina.

Gyventojai pranešė apie naujus sukčiavimo atvejus – žmonėms skambinama apsimetant „Sodros“ darbuotojais. Sukčiai, siekdami išvilioti asmens duomenis, pasitelkia įvairius scenarijus. Šią savaitę skambinusieji teigė, esą atsirado mokamos „Sodros“ paslaugos ir žadėjo suteikti nuolaidas už naudojimąsi jomis, rašoma pranešime spaudai.

Sukčiai per šiuos metus iš lietuvių jau išviliojo apie 11 milijonų eurų. Didžiąją dalį – net 7 milijonus – vien per antrąjį metų ketvirtį. Policija įspėja gyventojus, kad sukčiai labai suaktyvėjo, o naujausios technologijos padeda jiems apgaulės būdu pasisavinti dar didesnes sumas. Pastaruoju metu piktavaliai nusitaikė ir į elektros tiekėjo „Ignitis“ klientus, čia ryškėja nauja tendencija.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nors vasara, sukčiai atostogauti nesiruošia. Pavyzdžiui, per vieną vasaros parą išviliojo per 50 tūkstančių eurų, iš kurių 30 tūkstančių telefoniniams sukčiui atidavė vilnietis, patikėjęs melu, kad sesuo sukėlė avariją, per kurią sužalojo žmogų – tokios istorijos buvo populiarios prieš kelerius metus. Kaip rodo apklausa, su sukčiais susidūrė jau kas trečias lietuvis. Vien šiemet jiems žmonės atidavė per 13 milijonų eurų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

„Mane pasamdė jos atsikratyti“ – tokiomis žinutėmis telefoniniai sukčiai toliau įvairiais būdais mėgina apgauti žmones. Gyventojai dalinasi, kad siekdami finansinės naudos, apgavikai pradėjo grasinti žmonės ir jų artimiesiems. Visgi teisėsaugos atstovai įspėja, jog piliečiai turėtų išlikti atsargūs ir jokiu būdu nepervesti pinigų nepažįstamiems asmenims.  Finansiniai sukčiai griebiasi įvairiausių priemonių, kad apgautų savo aukas.

Policijos virtualus patrulis socialiniuose tinkluose įspėja gyventojus – sukčiai toliau ieško būdų, kaip išvilioti žmonių duomenis ir pinigus. Šį kartą – pasitelkdami SMS žinutes, kurios imituoja oficialius pranešimus apie greičio viršijimo pažeidimus. Suklastotoje žinutėje nurodoma: „Greicio virsijymo pazeidimas“. Tačiau ne tik tekstas parašytas su gramatinėmis klaidomis – pati žinutė su VMI neturi nieko bendro. „Sukčiai nesnaudžia – net su klaidom sugeba apgauti. Ši SMS ne iš VMI.

Beveik 9 milijonai eurų. Tiek pinigų, pasak policijos, šiemet jau spėjo prarasti Lietuvos gyventojai, užkibę už internetinių, telefoninių ar kitokių sukčių kabliuko. Naivumui ribų nėra – žmonės Lietuvoje kartais parduoda butus, tiesiog atiduoda pinigus pasaugoti nusikaltėliams, nes juos sukčiai įtikino, kad banke laikyti neva nesaugu. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnams valandą tenka įtikinėti gyventojus, kad jie bendrauja su nusikaltėliais.

Kas antras lietuvis yra susidūręs su sukčiais. Jų apgaulės mastai, kaip ir išviliojamų pinigų sumos, tik auga. Policija pasakoja apie išskirtinį atvejį, kai žmogus apgavikams pervedė net pusę milijono eurų. Sukčių schemos nuolatos tobulėja – vieniems jie siūlo investuoti, kitus apgaudinėja graudinančiomis istorijomis apie į bėdą patekusius, prasiskolinusius artimuosius.

 Į Vilniaus policiją antradienį kreipėsi dar du sukčių apgauti vilniečiai, netekę beveik 10 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė sostinės policija. Pareigūnams 1953 metais gimusi moteris pranešė, kad kovo 19 dieną jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaule išviliojo 5 tūkst. eurų.  O 1960 metais gimusiam vilniečiui sukčius paskambino antradienį.

Siekiant apriboti sukčių veikimo būdus, nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Visgi socialiniuose tinkluose jau spėjo išplisti skelbimai su siūlymais įsigyti jau aktyvuotas SIM korteles, kurių registruoti nereikia. Tokiu būdu siekiama apeiti įsigaliojusius naujus reikalavimus, o ekspertai sako, kad tuo pasinaudoti gali ir sukčiai, kurie siekia išlaikyti savo anonimiškumą.

Telefoniniai sukčiai išviliojo iš vienos Maskvos (Rusija) studentės daugiau nei 50 mln rublių (apie 460 tūkst. eurų): ji ne tik pervedė ar atidavė jiems visus savo ir šeimos pinigus, bet ir 3 kg aukso ir paauksuotą „Cartier“ laikrodį. Apgavystę padėjo išaiškinti tik nuovokesnė merginos močiutė. Pirmojo skambučio 20-metė Darija sulaukė lapkričio 25-ąją. Skambinantysis prisistatė vietinės ryšių paslaugas teikiančios bendrovės darbuotoju ir pareiškė, kad jai reikia pratęsti sutartį.

Rekordinę sumą – daugiau nei 700 tūkstančių eurų – sukčiams pavyko išvilioti iš kauniečio, kuris kelis mėnesius siuntė pinigus neegzistuojančiai investicijų įmonei. Sukčiai, pasinaudodami ne tik įvairiomis technologijomis, bet ir žmonių patiklumu, pažadėjo tautiečiui greitus pinigus, tačiau galiausiai paliko jį be nieko. Ir tokių atvejų daugybė: šiomis dienomis iš vilniečio sukčiai išviliojo 110 tūkst., iš marijampoliečio – 50 tūkst., įtikindami juos investuoti į internetinę platformą.

Ant sukčių atsiųstos nuorodos paspaudusi marijampolietė prarado daugiau nei 7 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, ketvirtadienį, apie 10 val. 43 min., Marijampolėje buvo gautas 59 metų moters pareiškimas. Ji pareigūnams nurodė, kad gavo žinutę su nuoroda, kurią atidariusi įvedė savo asmeninius duomenis ir taip iš savo banko sąskaitos prarado 7 tūkst. 279 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Alytiškė nustėro iš visiškai nepažįstamo vyro gavusi nepadorią žinutę. Atidarius ją – pasigirdo gašlios vyriškio dejonės, dūsavimai, daugybė intymių pasisakymų. Moteris teigia, kad yra ištekėjusi, turi vaikų, šeimą, ir atkreipia dėmesį, jog tokio turinio atsitiktinai atsiųstos žinutės kai kada gali sukelti ir aibę problemų. „Atsidariau žinutę pasiklausyti, ką čia tas asmuo man atsiuntė.

Mažeikių rajone sukčiai iš vyro išviliojo beveik 11 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas Penktadienį 17 val. 23 min. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 1967 metais gimusio vyro pranešimą, kad sausio 3–5 dienomis jam telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Vyras jiems suteikė prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų, pastarieji pasisavino 10 tūkst. 990 eurų.

Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Nelaimė vaikui ar eilinė apgavystė – tokias abejones daugeliui pasėjo šią savaitę Lietuvoje praūžusi SMS ataka. Atžalomis prisistatantys sukčiai tautiečių telefonus netikėtai pasiekusiose žinutėse prašė išsisaugoti naują telefono numerį, kartodami užsienyje plačiai paplitusią pasipelnymo schemą. „Telia“ ekspertai perspėja jokiu būdu neužkibti ant šio aferistų kabliuko ir pasakoja, ką daryti gavus tokio tipo SMS pranešimą.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

Internete toliau siaučia sukčiai. Per 3 mėnesius jie iš patiklių Lietuvos gyventojų sugebėjo išvilioti pustrečio milijono eurų. Ekspertai pastebi, kad vidutiniai patirti gyventojų nuostoliai mažėja, tačiau sukčiavimo atvejų skaičius auga. Piktavaliai savo naivioms aukoms suvilioti pasitelkia net dirbtinį intelektą, o kriptovaliutų brokeriais apsimetę investiciniai sukčiai iš vieno gyventojo vidutiniškai sugeba išvilioti 11 tūkstančių eurų.

Per praėjusius metus romantiškų jausmų vedami lietuviai sukčiams atidavė daugiau kaip 0,5 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Pasak psichologės Jonės Piekuraitės-Dudėnės, apgautas žmogus praranda ne tik pinigus – romantinis sukčiavimas skaudžiai atsiliepia ir emociškai.

Telefoniniai sukčiai siautėja ir toliau. Apsimetę banko darbuotojais iš senolio Klaipėdoje išviliojo iš per 11 tūkst. eurų. Penktadienį apie 12.51 val. į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą  kreipėsi 1956 m. gimęs vyras, kuris pranešė, kad rugsėjo 9 d. Klaipėdoje, Liepų g., būnant namuose, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino banko darbuotojais prisistatę asmenys bei apgaulės būdu išviliojo 11 200 eurų.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Neįtikėtina, bet tiesa – taikydami tą patį sukčiavimo modelį nusikaltėliai toliau tuština patiklių lietuvių banko sąskaitas. Tam pakanka atsiųsti SMS žinutę. Žinučių turinys praktiškai visada būna identiškas. Vieniems pranešama apie tariamai užblokuotą banko sąskaitą. Kitiems – dėl neva apribotos banko sąskaitos. SMS žinutėje būna pateikta nuoroda. Ją paspaudus žmonės dar suveda prisijungimo duomenis ir į sukčių rankas įteikia savo santaupas.

Telefoniniai sukčiai sugebėjo įtikinti Rusijos federalinės mokesčių tarnybos direktoriaus pavaduotoją pervesti jiems 1,2 mln. rublių, remiantis šaltiniais teisėsaugoje skelbiama TASS.

Policija ir Lietuvoje veikiantys bankai perspėja, kad elektroniniai ar telefoniniai sukčiai smarkiai suaktyvėjo. Iš žmonių išvilioja įspūdingas sumas. Viena Šakių gyventoja prarado pusantro šimto tūkstančių eurų, nes patikėjo greitu ir dideliu pelnu iš investicijų į kriptovaliutą. „Milijoną laimėjau. Vieną sykį iš banko, atseit, skambino. Prisijungimų, vienu žodžiu.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

Lietuvoje tikrąja žodžio prasme siaučia telefoniniai sukčiai. Jau visą mėnesį banko darbuotojais prisistatantys apgavikai iš naivių lietuvių išvilioja tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų. Bankai pakraupę – sukčiavimo mastai išaugo kartais. Policija ragina nė nesivelti į kalbas su įtartinais asmenimis, kurie dažniausiai bando užkalbinti rusų kalba: – Klausau. Laba diena. – Laba diena, gerbiamas Vytautas? – Taip… – Čia Andrejus Viktorovas skambina iš jūsų banko.

Nusikaltimus nuosavybei tiriantys Klaipėdos policininkai uostamiestyje operatyviai sulaikė du asmenis, įtariamus sukčiaujant pasisavinus iš klaipėdietės 800 eurų. Antradienį, apie 16 val., 80-metė moteris sulaukė skambučio telefonu išnepažįstamojo – vyras prisistatė gydytoju traumatologu ir nurodė, jog moters giminaitė galbūt sužalojo vaiką. Tam, jog nebūtų pranešta policijai senjorė turinti sumokėti 800 eurų.

Jau daugiau kaip mėnesį iš Lietuvos žmonių tūkstantines sumas išviliojantys, įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys, telefoniniai sukčiai nemažina apsukų. Maža to, jie apgaulei pasitelkia ne tik skambučius, bet ir SMS žinutes. Vien praėjusią parą Lietuvoje trys žmonės neteko pinigų, kai paspaudė SMS žinute atsiųstą nuorodą. Vieno nukentėjusiųjų nuostoliai siekė net 9,9 tūkst. eurų. Kiti prarado mažesnes sumas – 1,3 tūkst. ir 605 eurų.

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvos žmones terorizuoja įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai. Nors kasdien pranešama apie rusakalbių sukčių iš žmonių išviliojamas tūkstantines sumas, tačiau nukentėjusiųjų skaičiai vis auga. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.

Pernai buvo registruota 2264 sukčiavimo nusikaltimų. Telefoninis sukčiavimas sudaro apie 46 procentus, 80 procentų nusikaltimų padaro asmenys, atliekantys bausmę pataisos įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Teisingumo ministerija siekia stiprinti nuteistųjų sukčiavimo prevenciją ir sumažinti nusikalstamumą įkalinimo įstaigose, todėl kviečia teisėsaugos institucijas ir telekomunikacijų bendroves kartu ieškoti būdų kovoje su telefoniniu sukčiavimu.

Penktadienį gautas pranešimas, kad policijos tyrėju prisistatęs asmuo apgavo 40-metę moterį ir pasisavino didelę sumą pinigų. Pranešta, kad apie 17 val. 36 min. Jurbarko r. sav. gyventojai (gim. 1980 m.) paskambino asmuo, prisistatęs policijos tyrėju, ir paaiškinęs, kad yra sulaikyti asmenys, kurie turi įmonės, kurioje ji dirba, dokumentus, paprašė padiktuoti įmonės sąskaitų prisijungimo duomenis, kad galėtų užblokuoti sąskaitas.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaukė pranešimo, kad policijos pareigūnu prisistatęs telefoninis sukčius iš įmonės sąskaitos pasisavino 48 tūkst. eurų.  Policijos departamento duomenimis, 1963 metais gimęs vyras pranešė, kad nepažįstamas asmuo į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino antradienį popiet.  Apgaule sukčius iš vyro išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir pasisavino bendrovės sąskaitoje buvusius pinigus.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba.  Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą.

Panevėžyje nuteista grupė panevėžiečių, kurie apgaulės būdu vežė tautiečius į užsienį dirbti telefoninių sukčių „kojomis“. Vyrai apgaudinėti ruošėsi rusakalbius vokiečius, kur, klonavę lietuviams iki skausmo žinomą kalinių telefoninio sukčiavimo schemą, iš patiklių užsieniečių išviliojo dešimtūkstantines sumas pinigų ir net aukso dirbinių. Į teisiamųjų suolą Panevėžyje sėdasi 3 vyrai, kurie yra kaltinami prekybos žmonėmis byloje.