telefoniniai sukčiai

„Paskambink man, prašome, tai labai svarbu“, – dažnas, sulaukęs tokios žinutės iš nepažįstamo numerio, jau žino, kad jį atakuoja telefoniniai sukčiai. Tačiau lietuvius tokios žinutės pasiekia jau net iš tolimojo Somalio. Minėto turinio žinutę su nurodytu telefono numeriu pirmadienį gavo viena balsas.lt portalo darbuotoja. Moteris minėjo, kad tokią pat žinutę yra gavusi ir anksčiau – kovo 5-ąją.

Rugpjūčio mėnesį Vilniuje itin suaktyvėjo telefoniniai sukčiai. Dėl šių nusikalstamų veikų iš viso pradėta 40 ikiteisminių tyrimų. Tiesa, rezultatais policijos pareigūnai pasigirti negali, mat tokie tyrimai užtrunka net keletą mėnesių ir yra itin sudėtingi. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus pasakojo, kad išviliojamos pinigų sumos svyruoja nuo 1 iki 10 tūkst. litų. „Turėjome ir gerokai didesnių sumų.

Telefoninių sukčių padaryta žala pernai viršijo tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia paplitusia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Anonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis.

Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ teigimu, telefoninių sukčiavimo atvejų sumažėtų, jei būtų įvesta išankstinio mokėjimo kortelių pirkėjų registracija. Iniciatyvai pritaria ir policijos pareigūnai, kurie šiuos duomenis galėtų pasitelkti ir kitų nusikaltimų tyrimams. „Bitė“ vienintelė iš operatorių pasisako už tokią nusikaltimų mažinimo formą. „Sukčiavimo telefonu mastai ir skambučių kiekiai netoleruojami.

2012 metais į SEB banką kreipėsi 97 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Šie žmonės nepažįstamiems asmenims padiktavo savo prisijungimo prie paslaugų internetu sistemos duomenis ir dėl to prarado beveik 428 tūkst. litų, iš jų maždaug 144 tūkst. litų apgautųjų vardu paimta greitųjų kreditų. Absoliuti dauguma apgautųjų (94 proc.) yra moterys, kurių amžiaus vidurkis – 54 metai. Neteisėtai sukčių pervestoms piniginėms lėšoms paimti buvo panaudotos 112 asmenų sąskaitos.

Klaipėdietė įkliuvo į telefoninių sukčių pinkles ir atidavė jiems 24 tūkst. 300 litų. Sekmadienio vakarą į policiją kreipėsi 58-erių metų moteris, kuri papasakojo, kad jai į namus fiksuoto ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis pranešė, jog jos sūnus sužalojo merginą ir šios merginos artimiesiems reikia atlyginti padarytą žalą. Pranešėja pas ją į namus atėjusiam asmeniui perdavė 4 tūkst. 200 eurų ir 2 tūkst. JAV dolerių.

Patikliuosius sukčiai mulkina ne tik telefonu ar internetu, bet ir gyvu žodžiu. Neseniai išplatinta informacija apie palangiškę senutę, kurios visas santaupas išnešė „Sodros“ darbuotoja prisistačiusi ir gyvenimą palengvinti žadėjusi moteris. Tokios „geradarės“ jau pasibeldžia ir į panevėžiečių namus. Domėjosi viskuo Garbaus amžiaus panevėžietė, laukdama ateinančios giminaitės, pro buto duris žvilgtelėjo į laiptinę. Ją tuoj užkalbino ten stovėjusi aukšta šviesiu paltu vilkinti moteris.

„Alio, ma­ma, aš pa­kliu­vau į ne­lai­mę, rei­kia ta­vo pa­gal­bos“ kei­čia „Alio, FNTT, ti­ria­me nu­si­kal­ti­mą, per jū­sų są­skai­tą plau­na­mi pi­ni­gai“. Te­le­fo­ni­niai suk­čiai tam­pa vis iš­ra­din­ges­ni ir įžū­les­ni - pri­sis­ta­to net tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais.

Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje užfiksuota 3876 sukčiavimų atvejų, pernai per tą patį laikotarpį buvo 4140, rodo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

Naujienų portalo Balsas.lt redakciją pasiekė keli susirūpinusių skaitytojų laiškai, kurie teigė sulaukę trumpųjų SMS žinučių iš adresato „Pareigūnai“. Žmonės pabrėžė, kad prisiminus visus sukčiavimo atvejus, kai pareigūnais apsimetę sukčiai išviliodavo pinigus, pasidarė nesmagu. Žinutėje buvo rašoma: „Primename, jei dar nesumokėjote PZU gyvybės draudimo įmokos, tai galite padaryti iki 08-02. Laiku nesumokėjus, draudimas bus nutrauktas. Pirmininkas T. Vaitkunskas.

Liūd­nų kal­bų apie tė­čio ne­lai­mę su­jau­din­tas 10-me­tis su­kčiui ati­da­vė ma­mos ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius ir ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį. Ne­pa­žįs­ta­mas as­muo į kur­šė­niš­kių na­mus fik­suo­to­jo ry­šio te­le­fo­nu pa­skam­bi­no bir­že­lio 27-osios po­pie­tę, apie 14 va­lan­dą. At­si­lie­pu­siam ma­ža­me­čiui ne­pa­žįs­ta­ma­sis pri­si­sta­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu ir pa­sa­kė, kad jo tė­tis, ku­ris šiuo me­tu yra Nor­ve­gi­jo­je, pa­da­rė į ava­ri­ją.

Ketvirtadienį Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismas leido trims mėnesiams suimti asmenį, kuris įtariamas iš Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės apgaulės būdu išviliojęs internetinės bankininkystės kodus ir taip pasisavinęs pinigus. Suimtasis daug kartų teistas ir šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Jam pateikti įtarimai dėl sukčiavimo.

Nusikaltėlio aukomis tapo pagyvenę žmonės ir mažamečiai vaikai, kuriems jis privalės atlyginti 67 tūkstančius litų neturtinės žalos. Penktadienį Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje keturis kartus teistas Vadimas Bondarevas kaltinamas devynis kartus išviliojęs iš senukų ir mažamečių vaikų pinigus ir kitus daiktus.

Į policiją kreipėsi 77 metų moteris, kuri pranešė apie vagystę. Ketvirtadienį apie 13 val. į Kauno policiją kreipėsi 77 metų N. J. S.  kuri pareiškė, kad laikotarpyje nuo gegužės 9 d. iki gegužės 24 d. asmenys, apgaulės būdu pasinaudojant jos elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, iš asmeninės banko sąskaitos pasisavino 57 019 litų. Įvykis tiriamas. Manoma, jog moteris pati pranešė sukčiams elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Telefoniniams sukčiams pavyksta apmulkinti ne tik paprastus žmones. Elektroninės bankininkystės kodus jiems padiktavusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė neteko 21 tūkstančio litų, rašo „Lietuvos rytas“. iostinės policija Ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo pradėjo dar praėjusią savaitę, kai gavo 68 metų Seimo narės M. A. Pavilionienės pareiškimą. Paskambinusiems žmonėms politikė padiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus.

Šią savaitę padaugėjo skambinančių ir atvykstančių į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) gyventojų, sulaukusių melagingų telefono skambučių, kuriais jie kviečiami atvykti į apklausas. Telefoniniai sukčiai į FNTT nurodo atvykti dėl esą per interesantų banko sąskaitas plaunamų pinigų, praneša tarnyba. FNTT dar kartą įspėja, kad gyventojai nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Lietuvos atstovus Europos Parlamente dėl prevencinių priemonių taikymo kovoje su telefoniniais sukčiais. Politikas paprašė inicijuoti atitinkamus teisės aktus, įtvirtinančius privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registraciją visose Europos Sąjungos valstybėse. „Dar prieš mėnesį kreipiausi į Ryšių reguliavimo tarnybą siūlydamas SIM korteles susieti su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.

Besidomintys kriminogenine situacija Alytaus mieste ir rajone, tikriausiai atkreipė dėmesį į policijos įvykių suvestines, kuriose gausu pranešimų apie telefoninius sukčius. Šį kartą aukomis pasirinkti asmenys, kurie naudojasi AB TEO telefono ryšiu.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

Pinigus viliojantys apgavikai keičia amplua – skambindami vis dažniau prisistato nebe avarijas padariusiais anūkais, o finansinių nusikaltimų tyrėjais. Ant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo, kuruojančio kriminalinę policiją, Roberto Jagmino stalo – įvykių statistika. Jos skaičiai rodo, kad pernykščiais 2011 metais telefoninių sukčiavimų sumažėjo maždaug perpus.

Užėję į namus nusikaltėliai iš 82 metų senolio pareikalavo 1000 litų už neva anūkės padarytą žalą. Penktadienį apie 17 val. į policiją kreipėsi 82 metų Vilkaviškio rajono Gižų kaimo gyventojas. Jis pranešė, jog jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Sukčius teigė, jog anūkė padarė avariją ir  reikia atlyginti žalą. Nusikaltėlis užsiprašė tūkstančio litų. Kai sukčių trijulė atėjo pinigų, juos sulaikė policijos pareigūnai.

Kaune sulaikytas telefoninis sukčius. Jo apgaulei nepasidavė pagyvenęs vyriškis. Į E. V. G. (gimęs 1940 m.) namus sukčius telefonu paskambino šeštadienio pavakarę. Jis siekė išvilioti iš vyriškio pinigų už neva anūko padarytą žalą autoįvykio metu. Praėjus pusvalandžiui po aferisto skambučio policininkai sulaikė pinigų atsiimti atvykusį A. P. (gimęs 1979 m.), teigiama Policijos departamento pranešime. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Panevėžyje telefoniniai sukčiai iš senutės išviliojo 1 tūkst. litų ir įvairių juvelyrinių dirbinių. Padarytas materialinis nuostolis siekia 2 tūkst. 800 litų. Panevėžio policijos duomenimis, 87-erių metų senolė nepažįstamo vyriškio skambučio sulaukė sekmadienį 16 val. Įvykį tiria policija.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios kaunietės mažamečio sūnaus išviliojo pinigus ir juvelyrinius dirbinius. Kauno policijos duomenimis, trečiadienį apie 12.15 val. nepažįstami asmenys paskambino M. B. laidiniu telefonu ir pranešė apie tariamą nelaimę. Vėliau į namus atvykusiai nepažįstamai moteriai kaunietės mažametis sūnus atidavė įvairius auksinius papuošalus, pinigus. Patirtas materialinis nuostolis tikslinamas. Įvykį tiria Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai.

Vilniuje telefoniniai sukčiai iš senutės išviliojo 37 tūkst. litų. Sostinės policijos pareigūnai apie nusikaltimą informuoti buvo pirmadienį. 86-erių metų senutė pareiškė, kad per 4–5 dienas asmenys apgaulės būdu iš jos išviliojo 37 tūkst. litų. Sukčiams pinigus moteris atidavė patikėjusi, kad jos anūkė padarė eismo įvykį ir sužalojo mergaitę. Įvykį tiria policija.

Konkurso dalyviai už įrangos montavimą pareikalavo itin didelių kainų - nuo 4 milijonų iki beveik 23 milijonų litų. Mėginant pažaboti telefoninius sukčius bei kitus aferistus, kurie atlikdami bausmę įkalinimo įstaigoje prasimano įvairių būdų išvilioti pinigų iš patiklių gyventojų laisvėje, Kalėjimų departamentas nutarė įrengti mobiliojo ryšio blokatorius. Atviras konkursas dėl ryšio blokavimo įrangos įsigijimo buvo vykdomas elektroniniu būdu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai demaskavo vienuolikos sukčių grupę, nuo kurios yra nukentėję nemažai uostamiesčio, Palangos ir Klaipėdos rajono gyventojų. Nusikaltėliai susižėrė daugiau kaip 50 000 litų. Apsimetinėjo pareigūnais Ikiteisminį tyrimą vykdantys kriminalistai įtaria, kad sukčių gaują organizavo ir jai vadovavo laisvės atėmimo bausmes pataisos namuose atliekantys kaliniai.

Vilniaus m. trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai demaskavo organizuotą grupę asmenų, kurie Lietuvos mastu vykdė sukčiavimus ir apgaule iš garbaus amžiaus asmenų pasisavindavo dideles pinigų sumas.

Dienų dienas nieko neveikantis įkaltinimo įstaigų kontingentas verčiasi gasdinadami naivias „bobutes" ir  mažus vaikus. Anykščių rajono policija išsiaiškino, kas iš 80-metės senutės išviliojo ketvirtį šimto litų. Nusikaltėliai, prisistatę policijos pareigūnais, paskambinę į laidinį telefoną pareikalavo net šimtą tūkstančių litų už tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleista senutės dukra. Anot nusikaltėlių, griūdama moteris sužalojo mergaitę.

Kaune telefoniniai sukčiai iš mažametės išviliojo juvelyrinių dirbinių ir buitinės technikos už beveik 28 tūkst. litų. Kaip praneša Policijos departamentas, pirmadienį į Kauno policiją kreipėsi moteris, kuri pareiškė, kad tą pačią dieną apie 17 val. jos dvylikametei dukrai paskambino vyriškis. Skambinusysis prisistatė policijos darbuotoju ir pasakė, kad jos mama krisdama sužalojo mergaitę ir reikalingas užstatas operacijai. Apie 19 val.

Ukmergės policija ieško asmenų, išviliojusių iš vaikų pinigus. Nusikaltėliai, apsimetę policijos pareigūnais, tikino, jog tėvai yra patekę į nelaimę ir juos būtina išgelbėti nuo kalėjimo. Per tris dienas iš vaikų išviliota daugiau nei 30 tūkstančių litų. Trečiadienį į pareigūnus kreipėsi 10-mečio mama, kuri teigė, jog iš sūnaus sukčiai išviliojo turto beveik už 26 tūkstančius litų.

Skuodo rajone senutė nepakliuvo į telefoninių sukčių spendžiamas pinkles – ji išsaugojo ir pinigus, ir į areštinę padėjo uždaryti apgaule pasipinigauti bandžiusią merginą. Pasak Policijos departamento pranešimo, į Skuodo rajone, Apuolės kaime, gyvenančios 78–erių metų moters namus laidiniu telefonu šeštadienį apie 12 val. paskambino vyras ir moteris. Jie neva už senutės dukters sužalotos mergaitės gydymą pareikalavo 9 tūkst. litų.

Kaune telefoniniai sukčiai iš dviejų senolių išviliojo pinigų. Kauno policijos duomenimis, apie 15.30 val. sukčių skambučio sulaukė R. Kalantos gatvėje gyvenanti 76-erių metų senolė. Nepažįstamas asmuo teigė, kad moters sesuo sužalojo kitą asmenį. Kaunietė nusikaltėliams atidavė 4 tūkst. litų. Dar viena senutė buvo apgauta apie 16 val. 88-erių metų moteriai į laidinį telefoną paskambino vyriškis, prisistatė jos sūnumi ir apgaulės būdu išviliojo 1 tūkst. litų.

Akmenės rajono Papilės miestelyje sulaikyti du telefoniniai sukčiai, bandę apgaule išvilioti 12 tūkst. litų. Pirmadienį apie 14 val. į Nepriklausomybės gatvėje gyvenančio 54 metų amžiaus Z. D. laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir už neva sūnaus sukeltą avariją, kurios metu buvo sužalotas žmogus, pareikalavo 12 tūkst. litų. Vyriškis nepakibo ant sukčių mesto kabliuko ir kreipėsi į policijos pareigūnus.

Marijampolėje prieš teismą stojusi telefoninių sukčių bendrininkė Vaiva Stackevičienė (29 m.) išklausyti nuosprendžio atvyko su kūdikiu vežimėlyje. Tai turėjo užtikrinti, kad nuteista motina tikrai nebus iškart suimama.

Prezidentūroje, regis, jau įsigalioja taisyklė – prezidentei Daliai Grybauskaitei rengiantis skaityti metinį pranešimą ar jį perskaičius posto netenka kuris nors jos patarėjas. Šiemet, likus trims dienoms iki prezidentės metinio pranešimo pristatymo, pasitraukė Spaudos tarnybos vadovas ir vyriausiasis patarėjas Linas Balsys. D. Grybauskaitės ginklanešiu vadinamas L. Balsys atsistatydinimo pareiškimą pateikė penktadienį, o vakar jau nebedirbo.

Du kalintys apsukruoliai, Šiauliuose susiradę būrelį pagalbininkų, sugebėjo pinigus telefonu vilioti net sėdėdami kolonijoje. Išdavė organizatorius 2008-ųjų kovo 31-ąją apgavikai paskambino Šiauliuose, Tilžės gatvėje, gyvenančiai pensininkei. Išgirdusi melą apie neva avariją padariusį anūką, ji pažadėjo tuoj parūpinti 2000 litų „žalai atlyginti“, o pati tuo metu skubiai iškvietė policiją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, reaguodama į uostamiesčio policijoje užregistruotą pareiškimą, kai prisistatęs FNTT pareigūnu sukčius iš moters išviliojo beveik 6 tūkstančius litų, įspėja gyventojus nepasitikėti melagingais skambučiais ir neatskleisti savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems tokių duomenų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vardu.

Kaune patikli senutė telefoniniams sukčiams atidavė 600 litų. Kaip praneša Kauno policija, antradienį vidurdienį 75-erių metų kaunietei telefonu paskambino vyras. Jis prisistatė sūnumi ir teigė, kad sudaužė kompiuterį bei sužalojo mergaitę, todėl reikią sumokėti 5 tūkst. litų. Vėliau pas senutę į namus atvyko nepažįstamas vyriškis, šiam ji davė 600 litų. Jam išėjus nukentėjusioji suprato buvusi apgauta. Dėl įvykio Žaliakalnio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Besibaigiant pajamų ir turto deklaravimui, mokesčių inspektoriais apsimetę sukčiai bando išgauti gyventojų asmens ir bankų sąskaitų duomenis, mainais siūlydami „sutvarkyti“ grąžintinas permokas, informuoja Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Sukčiai, prisistatę Mokesčių inspekcijos darbuotojais, skambina gyventojams dėl esą susidariusios mokesčių permokos ir reikalauja pateikti banko sąskaitos bei kitus asmens duomenis.

Šalyje vis dar apstu sukčiavimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių asmenų išvilioja pinigų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jau apgaudinėja ir naudodamiesi kompiuterių prog ramomis. Apsimeta geriausiu draugu Dažnas, gavęs trumpąją žinutę mobiliuoju telefonu su sveikinimu laimėjus automobilį ar kelionę, net nemirktelėjęs ją ištrina.

Policijos įvykių suvestinės rodo, kad vis daugiau atvejų, kai žmonės pasipriešina telefoniniams sukčiams ir padeda juos sulaikyti. Tačiau taip būna vienu atveju iš kokių penkių. Tad sukčiai toliau skaičiuoja savo pelną – po keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių litų per vieną sėkmingą dieną.

Šių metų kovo 29 d. apie 11.30 val. Vilniuje, Viršuliškių gatvėje gyvenančiai moteriai paskambino vyriškis, prisistatė sūnėnu ir paprašė 3 tūkstančių litų, kurių jam, esą, reikia atlyginti už merginos sužalojimą. Moteris nepatikėjo „telefoniniu“ sukčiumi ir nedelsdama kreipėsi į policiją. Pareigūnai karštais pėdsakais sulaikė pinigų pasiimti atvykusius E. V. (gimusį 1982 m.) ir  I.D (gimusį 1989). Abu sulaikytieji uždaryti į areštinę.

Nuo kovo 10-osios iki 13-osios, t. y. per keturias dienas, Vilniaus apskrities policija užregistravo net vienuolika atvejų, kai sukčiautojai telefonu ar internetu pabandė pasipelnyti bei pasipelnė iš patiklių žmonių. Vilniaus apskrities policija pastebi, kad pastaruoju metu telefoniniai ir internetiniai sukčiai pastebimai suaktyvėjo, todėl perspėja gyventojus, kad sukčiai tampa atsargesni, gudresni ir nuolat tobulina žmonių apgaudinėjimo taktiką.