„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus. „Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota.
„Neatmetame galimybės, kad ne visi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse su sukčiais susidūrę gyventojai pranešė apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad telefoninių sukčių mastas Lietuvą išskiria iš kitų Baltijos valstybių. Manome, jog tai lemia keletas faktorių: aplaidus požiūris į asmeninių duomenų apsaugą, nepakankamai vertinama jų svarba ir didelis patiklumas“, – pasakoja Lina Žemaitytė, „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė.
„Swedbank“ ekspertai pastebi, kad sukčiai atakuoja žmones iš visos Lietuvos – tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių gyventojus. Banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į banką dėl bandymo išvilioti jų pinigus kreipėsi arti 400 gyventojų, o per antrąjį ketvirtį buvo sulaukta 245 gyventojų kreipimųsi.
Pasak L. Žemaitytės, pastaraisiais metais gyventojų sąmoningumas didėja. Daugėja tokių atvejų, kai žmonės supratę buvę apgauti skubiai susisiekia su banku, blokuoja internetinės bankininkystės prieigą ir taip spėja išsaugoti pinigus. „Nepaisant vis dar nemažo skaičiaus žmonių kreipimųsi ir pranešimų apie bandymus apgauti, mes pastebime, kad situacija palaipsniui gerėja. Per antrąjį šių metų ketvirtį į banką dėl apgavysčių kreipėsi 38 proc. mažiau gyventojų nei per pirmąjį, o žmonių nuostoliai sumažėjo 52 procentais. Manome, kad tai lemia švietimo iniciatyvos, dėl kurių gyventojai darosi budresni ir labiau saugo asmeninius duomenis. Pagerėjusiai situacijai įtakos turėjo ir aktyvesnis teisėsaugos institucijų darbas, bausmės atlikimo vietose vykdytos kratos, nes būtent iš ten yra vykdoma dauguma šių nusikaltimų“, – teigia L. Žemaitytė.
Telefoninio sukčiavimo nusikaltimus tiriantys ekspertai pabrėžia, jog sukčiams Lietuvoje situaciją palengvina tai, kad žmonėms įsigyjant išankstinio mokėjimo telefono korteles nereikia pateikti asmens dokumentų. Taip sukčiai įgyja telefono numerius, kuriais naudodamiesi vykdo nusikaltimus. Juos susekti vis dar yra sudėtinga, nes numeriai, iš kurių skambinama gyventojams, yra anoniminiai. „Valstybėse, kuriose gyventojai privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą prieš įsigydami telefono korteles, tokių sukčiavimo mastų kaip Lietuvoje nefiksuojama“, – sako „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė. .
Banko specialistai primena gyventojams būti budriems ir neatskleisti savo asmeninių duomenų: adreso, telefono, asmens kodo, banko kortelės numerio ir PIN kodo, jos galiojimo datos ir ypač svarbių duomenų - internetinės bankininkystės prieigos kodų. Perkant internetu patariama naudotis tik žinomų parduotuvių paslaugomis.
„Norime pabrėžti, kad yra vienas vienintelis atvejis, kai gyventojai gali atskleisti savo interneto banko kodą – tik tada, kai jie patys skambina į „Swedbank“ klientų konsultavimo telefonais 1884 arba 1633, – akcentuoja L. Žemaitytė. – Jei skambučio sulaukėte jūs ir kilo įtarimas, kad telefonu bendraujate su sukčiumi, paprašykite pašnekovo prisistatyti. Nepasiduokite psichologiniam spaudimui ir tiesiogiai pasikalbėkite su jo minima institucija, kad įsitikintumėt, ar informacija yra teisinga“. Taip pat patariama užsirašyti tokio žmogaus telefono numerį arba tiesiog jį išsaugoti telefone. Paaiškėjus, kad pašnekovo minėtos organizacijos atstovai nekontaktavo, nedelsiant apie tai būtina pranešti bankui ir policijai. Kuo daugiau žmonių praneš apie įtartinus asmenis, kurie jų prašė asmens duomenų, tuo efektyviau bus galima tirti tokius nusikaltimus ir mažinti jų mastą.
