Kaip rodo apklausa, su sukčiais susidūrė jau kas trečias lietuvis. Vien šiemet jiems žmonės atidavė per 13 milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Telefonai šiais laikais vis dažniau tampa sukčių nusikaltimo įrankiu – gatvėje sunku rasti žmogų, kuris nėra sulaukęs telefoninio sukčiaus skambučio:
„Prisistatė kaip sūnus, žmona greitai į sūnaus telefoną, o paskui, kai vėl paskambino, sako, ačiū, sūneli, mums užtenka vieno.“
„Skambina per telefoną kiek visokių melagių, visokių melavimų yra, bet jeigu ne mano žmonės, ne mano pažįstami, dedu ragelį iš karto.“
„Pasakė, kad aš ten mokėjau mokesčius, ne taip padariau, ne ten persiunčiau, tai aš sakau, žinot, aš jumis netikiu, nueisiu į tą įmonę ir paklausiu.“
Su sukčiais susidūrė kas trečias
Kaip rodo LRT užsakymu atlikta apklausa, kas trečias žmogus yra asmeniškai susidūręs su telefoniniais sukčiais, o 6 procentai sukčiais patikėjo ir jiems atidavė pinigus ar banko prisijungimus.
Per vasaros savaitę sukčiai per parą išviliojo per 50 tūkstančių eurų, iš kurių 30 tūkstančių telefoniniams sukčiui atidavė vilnietis, patikėjęs melu, kad sesuo sukėlė avariją, per kurią sužalojo žmogų.
„Grįžta po truputį tie būdai, kai skambinama žmonėms, apsimetama įvairių institucijų atstovais ir tiesiog sakoma, kad jūsų artimas giminaitis turi kažkokių bėdų, pateko į eismo įvykį. Arba yra problemų su jūsų sąskaita“, – sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Per pirmą šių metų ketvirtį sukčiai kėsinosi į 9 milijonus eurų, žmonės neteko 4 milijonų. O iš prarastų pinigų pavyko atgauti tik apie 300 tūkstančių – apie 3 procentus pavogtų lėšų.
„Jeigu laiku praneša ar įmonė, ar žmogus, kad potencialiai tapo sukčiavimo auka, jeigu tą padarė labai greitai, galima saugoti tuos pinigus, kurie dar neišėjo iš sąskaitos“, – aiškino Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Daugiausia žalos pridarė telefoniniai sukčiai
Įmonės daugiausia pinigų praranda patikėję netikrais elektroniniais laiškais. Vidutiniškai išviliojama po 21 tūkstantį eurų.
„Sukčiai įsiterpia dažniausiai į normalų elektroninio pašto bendravimą tarp įmonės ir kliento, arba įmonės ir tiekėjų, tuomet atsiunčiama sąskaita su neteisinga sąskaita ir tuomet įmonė padaro pavedimą ne savo tiekėjams, bet sukčiams“, – pasakojo E. Lukošienė.
Apie milijoną eurų žmonės prarado susivilioję sukčių pasakomis, kad pavyks greitai ir sėkmingai investuoti. Žmonėms daugiausia žalos padarė telefoniniai sukčiai – išviliojo augiau nei milijoną.
„Skambina telefonu sukčiai, jie prisistato arba telekomunikacijų bendrovėmis, arba „Google“, arba policija, arba bankais. Kartais netgi yra kombinacija – vienas skambina iš „Google“, kitas neva policijos“, – sakė E. Lukošienė.
„ Prašo prisijungti prie savo sąskaitos, kad atliktų kažkokius veiksmus. Kitas būdas populiarus, kai žmogui atsiunčiama nuoroda irgi sugalvojus legendą, kurią paspaudus, jis nukreipiamas į kenkėjišką svetainę ir taip pat išviliojami pinigai“, – aiškino R. Matonis.
Gelbėja rusų kalbos nemokėjimas
Kai kurie sukčiai skambina pasiruošę – žino aukos vardą, telefono modelį.
„Skambinama žmogui žinant jo tam tikrus duomenis – vardą, pavardė, dar kažką. Tai žmogui sukelia pasitikėjimo jausmą, bet reiktų atkreipti dėmesį, kad jokios institucijos – nei policija, nei bankai, niekas kitas – neskambina ir neprašo asmens duomenų“, – kalbėjo R. Matonis.
Į sukčių pinkles papuola ir keturias klases baigę senoliai, ir baigusieji kelis aukštuosius. Beje, kai kuriuos žmones, dažniausia jaunimą, išgelbsti tai, kad jie nemoka rusų kalbos. Būtent ja dažniausiai sukčiai makaronus kabina dažniausiai.
Šiemet policija pradėjo per 1700 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo – beveik penktadaliu daugiau nei pernai per tą patį laiką. Iš viso sukčiai šiemet iš žmonių išviliojo 13,5 milijono eurų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
