Šiemet valdžia vėl bando žemdirbiams nustatyti tokius pačius mokesčių už suvartotą elektros energiją tarifus kaip ir verslo bei pramonės įmonėms.
Žemdirbiams gresia dar vienas jų išlaidų padidėjimas, jei Seimas pritartų Energetikos ministerijos pasiūlymui. Ministerija siūlo atsisakyti dvinario tarifo taikymo žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, t. y. instaliuotos galios mokestis būtų mokamas visus metus nepriklausomai nuo to, ar ji naudojama. Taip pat norima, kad žemdirbiai kompensuotų didesnę prijungimo prie tinklų išlaidų dalį nei dabar. Seimo Kaimo reikalų komitetas tokius įstatymo pakeitimus atmetė. Tikimasi, kad taip pat pasielgs ir Ekonomikos komitetas.
Siūlo nekeisti
Dabar nedidelių ūkių ūkininkams taikomos tokios pat elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams. Žemės ūkio ir kooperatinėms bendrovėms, gaunančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Mat tik tuo metu žemdirbiai realiai naudoja daugiau energijos. Likusiu laikotarpiu, kai baigiasi darbymetis, jiems didesnės galios nereikia.
Jau ne pirmi metai valdžia vis pasiūlo šią lengvatą panaikinti. Taip atsitiko ir šioje Seimo sesijoje, kai buvo pateiktas svarstyti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas.
Seimo Kaimo reikalų komitetas jau atmetė įstatymo pakeitimus ir siūlys tą patį padaryti Ekonomikos komitetui. „Kitu atveju būtų dar labiau apsunkinta žemdirbių veikla“, – mano Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Jagminas.
Pasak J.Jagmino, šis įstatymo projektas rodo menką Energetikos ministerijos supratimą apie žemės ūkio veiklą.
„Negalima kaimo sulyginti su pramonės įmonėmis, kur intensyvus darbas vyksta visus metus, o žemdirbiams daugiau elektros galios reikia tik darbymečiu, – įsitikinęs Kaimo reikalų komiteto narys. – Energetikos ministerijos teoretikai teikia siūlymus nesiaiškindami, kokios bus pasekmės.“
Dvinaris tarifas Lietuvoje verslo įmonėms įvestas 2004 m. Jos turi sumokėti už užtikrinamą maksimalią leistiną galią nepriklausomai nuo to, ar ją išnaudoja, o už sunaudotas kilovatvalandes moka atskirai.
Paplonintų pinigines
Per 600 ha grūdų ūkį Kauno rajone valdantis Romas Majauskas įsitikinęs, kad tokie įstatymo pakeitimo siūlymai gerokai padidintų išlaidas. „Apskaičiavau, kad man per metus išlaidos energijai padidėtų ne mažiau kaip tūkstančiu litų“, – teigė žemdirbys.
R.Majauskas pasakojo, kad jam daugiau elektros galios reikia džiovinant grūdus ir atliekant kitus apdorojimo darbus. „Todėl dabartinė tvarka atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais yra logiška, nes būtent tada jos ir reikia“, – įsitikinęs ūkininkas.
Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis minėjo, kad stambioms žemės ūkio bendrovėms išlaidų padaugėtų net 20–30 tūkst. Lt. „Energetikai klaidingai apibūdina dabartinę tvarką – aiškinama, kad tai lengvata žemdirbiams, – stebisi jis. – Bet juk mes tik nenorime mokėti už tai, ko mums nereikia ir ko nenaudojame.“
J.Kraujelio nuomone, energijos tiekėjai turėtų patys rasti galimybių, kaip techniškai sutvarkyti elektros apskaitos kontrolę ir taikyti vartotojams.
Koziris – elektros tiekėjų stulpai
Dėl dvinario tarifo panaikinimo diskusijos kyla ne pirmi metai. Žemdirbiams nuolat pavyksta išsiderėti nekeisti nusistovėjusios tvarkos, tačiau ji vis apibūdinama kaip laikina. Žemdirbiai per šias diskusijas energetikams primena, kad elektros stulpai, pastotės stūkso privačiuose laukuose. „Šie objektai išties trukdo darbui, – teigė R.Majauskas. – Pavyzdžiui, tenka nemažai sugaišti žemės ūkio technika apvažiuojant elektros stulpus. Tai ne tik papildomos laiko, bet ir degalų sąnaudos.“
Kiti ūkininkai ne kartą yra pareiškę, kad patiria žalą, kai elektros tiekėjai remontuoja, keičia laidus jų užsėtuose laukuose. Kitose ES šalyse elektros skirstymo įmonės atlygina ūkininkams nepatogumus, kuriuos sukelia jų žemėje stovinčios elektros atramos. Lietuvoje šie santykiai nėra sureguliuoti.
Seimo Kaimo reikalų komitetas taip pat nepritaria siūlymui padidinti išlaidų kompensacijų dalį elektros tiekėjams prijungiant prie tinklų naujus vartotojus. Įstatymo pakeitimo projekte numatoma, kad buitiniai vartotojai apmoka 20 proc., o nebuitiniai vartotojai ir gamintojai – 40 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Komitetas siūlo visiems vartotojams nustatyti vienodą 20 proc. prisijungimo mokestį.
Saulius Tvirbutas
