Šių metų vasara palanki gausiam grybų ir uogų derliui, todėl aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai.
Kokios taisyklės galioja miške?
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pabrėžia, kad grybauti ir uogauti galima visuose Lietuvos miškuose, išskyrus rezervatus, saugomas teritorijas, apibrėžtas Saugomų teritorijų įstatymo, saugomų teritorijų nuostatų ar kitų teisės aktų.
Nepaisant to, kad grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles gerybių kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų.
„Nenaudoti „šukų“ uogų rinkimui, laužyti, rauti ir kitaip niokoti uogienojus ir pan.
Draudžiama pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus.
O grybaujant, uogaujant, renkant vaistažoles ir kitas gėrybes privaloma vadovautis Lankymosi miškuose taisyklėmis ir Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarka“, – nurodė AAD.
AAD ragina grybautojus ir uogautojus miškuose elgtis atsakingai – nepalikti atliekų, o pastebėtas kitų paliktas šiukšles surinkti ir, jei įmanoma, išrūšiuoti prieš išmetant.
Be to, svarbu pasidomėti, ar į lankomą mišką nėra laikinai uždrausta arba neleidžiama patekti. Pasitaiko atvejų, kai dėl padidėjusio miško gaisrų pavojaus, miško kirtimų ar kitų priežasčių lankytis miško teritorijoje būna draudžiama.
Taip pat svarbu paminėti, kad motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti į mišką ir po jį važinėti galima tik keliais.
„Statyti automobilius rekomenduojama tik tam skirtose transporto priemonių parkavimo aikštelėse. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, – atkreipė dėmesį AAD.
Kokia atsakomybė pažeidus taisykles?
AAD pabrėžia, kad už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą taikomas įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 50–110 eurų bauda.
Tuo metu už laukinės augalijos išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką taikomas įspėjimas arba 60–500 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–700 eurų bauda.
Pažeidus laukinių augalų ar grybų rinkimo taisykles saugomose teritorijose, gali grėsti 80–700 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams – net 200–1000 eurų.
Už grybų ir uogų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, rinkimą ar pardavinėjimą numatyta 250–1000 eurų bauda. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1500 eurų bauda.
Taip pat už administracinius nusižengimus gali būti skiriamas pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
