Kaip numatyta savivaldybės projekte, toks turtas sostinėje kitąmet būtų apmokestintas 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo paskirties.
0,5 proc. (dabar – 0,7 proc.) tarifas būtų taikomas viešbučiams, poilsio, maitinimo, kultūros, sporto ir mokslo paskirties patalpoms, kitam komercinės paskirties turtui, pavyzdžiui, administracinėms bei prekybos paskirties patalpoms ir pastatams, siūloma taikyti 0,85 proc. mokestį (dabar – 1 proc.)
Taip pats siūlomas 1,5 proc. arba 1,85 proc. tarifas patalpoms ir statiniams, kurie neatitinka universalaus dizaino reikalavimų, išskyrus iki 150 kv. m ploto patalpas arba statinius, pastatytus iki 1940 m., priskiriamiems kultūros paveldui.
3 proc. tarifu būtų apmokestinamas ne pagal paskirtį naudojamas NT, taip pat statiniai, ant kurių neteisėtai įrengiama lauko reklama.
Taip pat planuojama nespręsti dėl pirmojo būsto apmokestinimo – palikti kitąmet pagal Seimo priimtą įstatymą įsigaliojantį 0,1 proc. tarifą.
Biudžeto sąskaita prisiims dalį naštos
Vilniaus meras Valdas Benkunskas Eltai sakė, kad savivaldybė yra pasiruošusi biudžeto sąskaita prisiimti dalį naštos, kuri tektų sostinės verslui nuo 2026-ųjų smarkiai išaugus NT vertėms.
Mero duomenimis, su naujais tarifais kitąmet planuojamas panašus kaip ir šiemet mokesčio surinkimas – apie 67 mln. eurų.
Preliminariai savivaldybė skaičiuoja, kad sąlygas atitinkančių NT objektų, už kuriuos reikėtų mokėti mokestį, Vilniuje yra apie 1,1–1,2 tūkst.
Vilniuje dabartiniai NT tarifai galioja nuo 2021 m.
Seimas po kelis mėnesių trukusių diskusijų ir kelis kartus parlamente besikeitusių siūlymų, visuomenėje kilusių protestų šį birželį pritarė, kaip nuo 2026-ųjų bus keičiamas nekilnojamojo turto mokesčio modelis.
Politikai teigė, kad mokestį reikia keisti, kitąmet kylant mokestinėms šalies nekilnojamojo turto vertėms – jas po penkerių metų iš naujo perskaičiuoja Registrų centras.
Skaičiuojama, kad naujos NT vertės gali didėti 70-90 proc.
