Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi anonimine komanda prisistatę darbuotojai, kurie pasakojo apie nepakenčiamas darbo sąlygas Vilniaus oro uoste.
„Nebegalime tylėti dėl jau ilgai besitęsiančios situacijos Vilniaus oro uoste.
Vilniaus oro uostas yra „įjungęs“ stipriausią įmanomą taupymo režimą, kuris atsiliepia darbuotojų psichologinei ir fizinei sveikatai“, – rašoma laiške.
Taigi, ką apie darbuotojų skundus sako Lietuvos oro uostai bei Valstybinė darbo inspekcija?
Darbo sąlygomis skundžiasi jau ne pirmą kartą
Į redakciją Lietuvos oro uostų darbutojai kreipiasi jau ne pirmą kartą. Kiek anksčiau pastarieji dalijosi informacija apie nepakeliamas darbo valandas, darbą be poilsio ir panašias problemas.
Vilniaus oro uosto darbuotojai nurodo, kad jau ilgai besitęsianti kova dėl papildomų darbo dienų ir valandų buvo trumpam nurimusi, kai klaidingai valandas skaičiavęs darbuotojas buvo skubiai atleistas ir viskas trumpam sugrįžo į savo vėžes.
Tačiau jie dalijasi, kad artėjant šių metų pabaigai darbuotojus pasiekė žinia, kad jie vėl turi prikaupę „neatidirbtų“ valandų, už kurias įprastai metų gale mums būna sumokama numatyta tvarka.
„Tačiau dabar oro uostas atrado dingstį sutaupyti ir priversti darbuotojus ateiti dirbti papildomai per savo laisvas dienas. Dėl to spalio mėnesio grafike numatyta gerokai mažiau poilsio dienų nei įprastai. Patiriame stresą, nes laiko atsigauti po alinančių pamainų tiesiog neliks.
Darbdavys aiškina, kad papildomu darbu jis „suteikia galimybę“ išsilyginti savo neatidirbtas valandas, vis dėlto didžioji dalis darbuotojų su tokia tvarka nesutinka, kadangi Darbo kodeksas (DK) nėra pritaikytas slenkančiam darbo grafikui. Apskritai daug metų visi dirbome arba keturias dienas ir turėjome keturias išeigines, arba taip pat, tik po tris, ir niekada nekilo jokių valandų skaičiavimo klausimų“, – aiškino oro uosto darbuotojai.
Pasak jų, dabar poilsio darbuotojams nepakanka, nes darbas yra psichologiškai sekinantis, o net 12 valandų tarpo tarp pamainų atsistatymui nepakanka.
„Esame pervargę, suirzę, todėl darbe daugėja žmogiškųjų klaidų. Nebegalime matyti, kaip vienas po kito išeina ilgai dirbę, puikūs, jauni darbuotojai (vien šį mėnesį išėjo apie 10, o kur dar kiek žmonių planuoja išeiti), neapsikentę per didelio krūvio ir didžiulės nepagarbos darbuotojams iš darbdavio pusės.
Mes girdime, kaip pamainos vadovas šneka su paniekinančia šypsenėle, kad gerai, kad tiek žmonių išėjo, nes ir taip čia mūsų buvo per daug, kas yra netiesa. Dabar vos pakanka žmonių „padengti“ visiems reikiamiems postams, o kur dar ligos nuo pervargimo, mūsų vaikų ligos, mamadieniai, atostogos“, – dalijosi jie.
Pasak jų, panašu, kad sąlygų pabloginimas gali būti tam tikra oro uosto strategija, siekiant sumažinti aviacijos saugumo komandą, nes žiema aviacijoje nėra aktyvus sezonas, todėl darbuotojų gali reikėti mažiau.
„Dėl to darbdavys visiškai nededa jokių pastangų išlaikyti gerus, kokybiškai dirbančius ir sąžiningus darbuotojus <...> Darbdavys nesuvokia, kad nuolatinė darbuotojų kaita kelia tiesioginę grėsmę aviacijos bei strateginio objekto saugumui bei pačiai valstybei, nes nuolat besikeičiantys žmonės ne tik sužino daug konfidencialios informacijos, bet ir neturi tiek patirties, kad dirbtų taip kokybiškai, kaip ilgai dirbantys ir darbą išmanantys darbuotojai, kurių Vilniaus oro uostas nesaugo“, – pridūrė darbuotojai.
Taip pat, anot jų, pasikeitė ir naujokų integracija į kolektyvą.
„Anksčiau visišką kvalifikaciją buvo galima įgyti per porą mėnesių, atsižvelgiant į asmeninius gebėjimus, tačiau dabar naujokai yra užversti dideliu kiekiu praktikos valandų, be kurių naujas žmogus negali laikyti egzaminų, reikalingų pilnai kvalifikacijai įgyti.
Taip galima užtrukti kone pusmetį, todėl oro uostas sutaupo nemažas sumas nuo kiekvieno naujoko, nes neturėdami pilnos kvalifikacijos gauname daug mažesnę algą. Tai taip pat kainuoja pilnai kvalifikuotų darbuotojų sveikatą, nes jie dirba daugiau ir atsakingesnėse pozicijose nei naujokai, tačiau darbdavys to neįvertina“, – aiškino darbuotojai, kurie kreipėsi į redakciją.
Be to, darbuotojai skundžiasi, kad turi dėveti, galima sakyti, plastikines uniformas, su kuriomis visą dieną prakaituoja arba šala.
„Dalis darbuotojų net neturi jiems tinkančių drabužių, kadangi darbdavys neturi jų dydžio ir vis žada užsakyti „artimiausiu metu“, – aiškino jie.
Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsi darbuotojai tiki, kad šiuos klausimus gali išspręsti tik per viešumą.
„Tikime, kad darbdavio atstovai spaudai viską paneigs ir situacija bus gražiai užglaistyta, akivaizdu, kad darbdavys savo darbuotojus išgirsta tik per viešumą, o ne tiesioginių tarpusavio pokalbių metu.
Nors profsąjunga kartas nuo karto tokius pokalbius su administracija turi, neretai tai būna tiesiog šaukimas ant savo darbuotojų, o ne adekvatus darbdavio bendravimas su savo kolektyvu, kurį, kaip dirbantį strateginiame objekte, turėtų saugoti.
Esame nusivylę ir žeminami. Nebegalime tylėti“, – laišką užbaiė besiskundžiantys darbuotojai.
Tikina, kad darbo organizavimas nesikeitė
Lietuvos oro uostų (LTOU) personalo skyriaus vadovė Eugenija Nenartavičienė pažymėjo, kad darbo laiko apskaita ir darbo organizavimas LTOU nesikeitė.
„Kaip ir anksčiau, taip ir dabar aviacijos saugumo komandų darbo grafikai yra planuojami pagal tuos pačius principus – atsižvelgiant į skrydžių ir keleivių srautus bei laikantis Darbo kodekse nustatytų darbo ir poilsio laiko reikalavimų.
Grafikų planavimo tvarka nėra pasikeitusi – darbo laikas planuojamas pagal darbo sutartyje sutartą darbo laiko normą ir organizacijoje taikomą darbo laiko apskaitą, o darbuotojai apie sudarytus grafikus informuojami iš anksto“, – aiškino ji.
Pasak pašnekovės, oro uosto veikla yra dinamiška, tačiau LTOU visuomet siekia, kad darbuotojai galėtų kuo geriau planuoti savo laiką ir turėtų kiek įmanoma stabilesnį bei labiau prognozuojamą darbo ritmą.
„Suprantame, jog aviacijos saugumo darbas reikalauja nuolatinio susikaupimo ir didelės atsakomybės, todėl vertiname ne tik formalų reikalavimų laikymąsi, bet ir tai, kaip darbo organizavimą patiria komandos. Būtent todėl darbuotojams rūpimus klausimus periodiškai aptariame tiek su darbuotojų atstovais, tiek ir pačias darbuotojais“, – nurodė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad geras darbo sąlygas pagrindžia ir LTOU darbuotojų kaita, kuri jau jau ne vienerius metus išlieka mažesnė nei rinkos vidurkis, o darbuotojų įsitraukimo rodikliai – aukšti.
„Darbuotojų kaita LTOU jau ne vienerius metus išlieka mažesnė nei Lietuvos darbo rinkoje – 2026 m. spalio duomenimis, metinė savanoriška darbuotojų kaita LTOU yra apie 10 proc., palyginti su 16 proc. rinkoje („Korn Ferry“ duomenys). Aukštą darbuotojų įsitraukimo lygį patvirtina ir 74 proc. siekiantis rodiklis“, – dalijosi LTOU atstovė.
Toks elgesys netoleruojamas?
Pasak E. Nenartavičienės, netinkamas elgesys ir nepagarbus bendravimas nėra toleruojami.
„LTOU tikisi pagarbaus ir profesionalaus bendravimo iš visų kolegų, nepriklausomai nuo jų pareigų. Jei sulaukiame konkrečių signalų apie galimai netinkamą elgesį, juos vertiname ir, esant pagrindui, imamės atitinkamų veiksmų. Darbuotojus skatiname apie tokias situacijas kalbėti ir kreiptis į savo vadovą, Žmonių ir kultūros komandą ar kitais įmonėje veikiančiais anoniminio grįžtamojo ryšio kanalais“, – pabrėžė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad LTOU darbuotojų interesams atstovauja penkios profesinės sąjungos, veikia pačių darbuotojų išrinkta Darbo taryba.
„Su darbuotojų atstovais vyksta nuolatinis dialogas, reguliarių susitikimų metu kalbamės ne tik apie problemas, bet kartu ieškome sprendimų. Susitikimai vyksta ir tiesiogiai su darbuotojais, jų metu yra aptariamos įvairios aktualios temos“, – komentavo LTOU atstovė.
Ji pridūrė, kad kasdienes uniformas darbuotojai renkasi pagal savo poreikius.
„Mums svarbu, kad kasdien dėvimos uniformos būtų patogios ir atitiktų darbuotojų poreikius. Todėl apie tai, kokios jos turėtų būti, pirmiausia klausiame pačių kolegų, kurie jas dėvi kasdien. Būtent dėl to prieš įsigydami uniformas surengėme apklausą ir fokus grupę, susirinkome darbuotojų lūkesčius dėl medžiagiškumo, patogumo ir kitų jiems svarbių aspektų.
Į šį grįžtamąjį ryšį atsižvelgiame priimdami sprendimus dėl uniformų atnaujinimo, o tuo atveju, jei darbuotojui reikia kito dydžio ar konkrečios uniformos dalies, ji jam suteikiama“, – aiškino E. Nenartavičienė.
Darbuotojai gali atsisakyti dirbti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad 2026 m. su AB Lietuvos oro uostai buvo 4 darbo ginčai (2 – dėl atleidimo iš darbo (baigėsi taikos sutartimi ir atsisakymu nagrinėti), 1 – dėl darbo užmokesčio (atsisakyta reikalavimų), 1 – dėl atostogų ir neturtinės žalos (tenkintas).
VDI nurodo, kad visais atvejais, kai darbuotojas įtaria, kad jo darbo teisės yra galimai pažeidžiamos, jis gali kreiptis į VDI.
„Svarbu darbuotojui būti aktyviam ir ginti savo teises. Rinkti visus įrodymus, kurie gali patvirtinti darbo teisių pažeidimus, nepriimtiną darbdavio elgesį ir kt. Tai gali būti įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, taip pat liudininkų parodymai, galintys patvirtinti faktines aplinkybes“, – pabrėžė inspekcija.
Anot jos atsotvų, kilus darbo ginčui dėl teisės, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie VDI, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu per 1 ar 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
VDI pabrėžė, kad remiantis įstatymais, kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.
„Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus jo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jeigu neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu. Pagal DK 160 straipsnį, darbdaviui kyla pareiga atlyginti žalą darbuotojui, jeigu dėl ne saugių ir kenksmingų darbo sąlygų, darbuotojo sveikatai buvo padaryta žala.
Jei darbdaviui atstovaujantis asmuo nesutinka su darbuotojo motyvais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neužtikrinimo, ginčai dėl darbuotojo atsisakymo dirbti nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka“, – aiškino inspekcijos atstovai.
Kaip skaičiuojamos tokių darbuotojų darbo valandos?
Anot VDI, pagalgaliojančius įstatymus, laisvos nuo tarnybinių skrydžių, budėjimo, darbo padaliniuose poilsio dienos turi būti suteikiamos taip:
- kiekvieną kalendorinį mėnesį ne mažiau kaip 7 dienos namuose;
- kiekvienais kalendoriniais metais ne mažiau kaip 96 dienos namuose.
Civilinės aviacijos mobiliesiems darbuotojams, taip pat darbuotojams, kurių darbas susijęs su orlaivių judėjimo tvarkaraščiu (darbuotojams, kurie aptarnauja skrydžius, keleivius, orlaivius: skrydžių valdymo vadovams, oro eismo saugumo technikams, kelionių palydovams ir kitiems), taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinio laikotarpio trukmė – vieni metai.
Tuo metu kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
„Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos“, – įvardijo VDI.
VDI pridūrė, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
O darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Saugumas – oro uostų prioritetas
Anot LTOU atstovės, aviacijos saugumas – oro uostų prioritetas.
„Šiandien aviacijos saugumas yra svarbus kaip niekada. Geopolitinė situacija, įvairios hibridinės grėsmės aviacijai kelia naujų iššūkių, todėl ypač svarbus tampa žmonių, kurie kasdien užtikrina keleivių ir oro uostų saugumą, pasirengimas. Aviacijos saugume negalime daryti kompromisų – savarankiškai darbą pradedantis žmogus turi būti tam visiškai pasirengęs“, – pridūrė ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad reikalavimai aviacijos saugumo darbuotojų parengimui ir kvalifikacijai yra griežtai reglamentuojami.
„2025 m. birželį buvo atnaujinta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo mokymo programa – detaliau apibrėžti atskiri mokymų proceso etapai ir jiems skiriamas laikas, tačiau bendra nustatyta mokymų trukmė nepasikeitė.
Šiuo metu kitam aviacijos vasaros sezonui ruošiamės iš anksto – 14 naujų aviacijos saugumo darbuotojų jau dalyvauja mokymų programoje ir rengiasi TKA sertifikacijai“, – nurodė E. Nenartavičienė.
