Anot D. Krinicko, tada bus pakeistas jo įsakymas nurodant, kiek atliekų VKJ priims iš Vilniaus, o kiek – iš Utenos ir Alytaus regionų.
„Turėtumėme gauti VKJ ilgalaikį grafiką, pavyzdžiui, mėnesį į priekį su konkrečiais skaičiais, kiek kiekvieną dieną galėtų priimti, nes VKJ priimami kiekiai deginti kiekvieną dieną yra labai skirtingi“, – BNS sakė D. Krinickas.
„Tam, kad galėtumėm paruošti ilgalaikį planą, paskirstyti visam Vilniaus regionui degių atliekų srautą ir dar liktų Alytui ir Utenai, mes turime iš pradžių gauti iš VKJ grafiką ir tada jau matydami viso mėnesio sudeginimo kiekį galėsime tada pakeisti savo sprendimus“, – pridūrė jis.
Pasak D. Krinicko, regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC) turėtų apsitarti tarpusavyje, kokia dalis jų atliekų būtų vežama į Vilniaus jėgainę.
D. Krinickas tikino, kad ESOC sprendimai bus priimti artimiausiu metu: „Visi šitie sprendimai turėtų būti pakankamai greitai atlikti. VKJ turėtų greitu metu mums atsiųsti grafiką mėnesiui į priekį, tada jau mes iš karto šauktumėm Vilniaus ESOC ir pasitvirtintumėm skaičius mėnesiui į priekį.“
Jo teigimu, Vilniaus regione kasdien susidaro apie 400 tonų atliekų, skirtų deginti. Be to, dalis atliekų VKJ tiekiama deginti iš Vilniaus atliekų rūšiavimo (MBA) gamyklos.
„Einamasis srautas iš Vilniaus regiono užima apie 400 tonų degių atliekų kiekvieną dieną. Matydami, kiek maksimaliai gali VKJ sudeginti, bandysime talpinti ir MBA teritorijos kiekį ir matyti jau po to, kai RATC dar tarpusavy apsitars, kad kažkiek būtų priimta iš Alytaus ir Utenos, kad nebūtų kaupimo pas juos“, – aiškino jis.
Šiuo metu VKJ sudegina iki 450 tonų atliekų per parą. Pasak D. Krinicko, VKJ tikino, jog deginimo apimtys galėtų išaugti iki 600 tonų.
„Vakar (pirmadienį – BNS) girdėjome pasitarime, kad (VKJ – BNS) gali sudeginti iki 550 tonų, vėliau VKJ sakė, kad iki 600 tonų galėtų padidint, bet kadangi kiekvieną kartą mes girdime skirtingus skaičius, dėl to ir paprašėme ilgalaikio grafiko, kad matytume, kokia yra situacija su VKJ pajėgumais. Nes kai pateikia kiekvieną dieną kiekius, mums labai sunku planuotis tiek savo srautą, tiek žiūrėti, kad liktų Alytui ir Utenai dar pajėgumų“, – aiškino D. Krinickas.
Aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė pirmadienį teigė, kad „Ignitis grupės“ bei VKJ atstovai patikino, kad iki rugsėjo vidurio atliekų deginimo kiekiai bus padidinti iki maždaug 600 tonų per parą.
Kaip pirmadienį skelbė Aplinkos ministerija, Vilniaus ESOC įpareigotas per tris dienas parengti atnaujintą ilgalaikį planą, kaip turi būti skirstomi Vilniaus, Utenos ir Alytaus regionų atliekų srautai.
VKJ vadovas Mantas Burokas BNS liepos pabaigoje teigė, kad maksimalūs jėgainės pajėgumai galėtų būti padidinti apie 33–43 proc. – nuo 420 iki 600 tonų atliekų per dieną. VKJ atstovė Rima Aukštuolytė praėjusią savaitę teigė, kad VKJ pajėgumus riboja užsikimšę filtrai, kurie yra palaipsniui keičiami.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pirmadienį teigė, kad šalies atliekų deginimo pajėgumai yra „butelio kakliukas“ jų tvarkymo grandinėje ir tai yra ne savivaldybių, o centrinės valdžios klausimas.
BNS rašė, kad šiukšlių krizė Vilniaus regione kilo dėl pernykščio gaisro Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje, iki šiol neatstačius jos veiklos ir VKJ sumažinus atliekų deginimo apimtis.
