Upytėje jau treti metai tiriama olandiškos kilmės pluoštinių dilgėlių klono adaptacija Lietuvoje ir derlingumas.
Dilgėlės – išskirtinių savybių turintys augalai. Iš jų pagamintas pluoštas pasižymi geromis šilumą išsaugančiomis savybėmis, puikiai sugeria prakaitą, ypač tinka alergiškiems žmonėms. Pasaulyje dilgėlių pluoštas laikomas vienu švelniausių ir ekologiškiausių pluoštų, tinkančių audiniams gaminti.
Dilgina kaip ir paprastosios dilgėlės
Iš mūsų laukų išnykus linams, tekstilės ateitis bus naujomis technologijomis perdirbtas natūralus dilgėlių ar kitų augalų pluoštas. Jis – pigesnis už linus, nes dilgėlėms reikia mažiau priežiūros. Tai daugiamečiai augalai, vienoje vietoje galintys augti ir duoti derlių apie 10 metų.
Ne vienas nustemba, sužinojęs, jog pluoštinės dilgėlės, kaip ir paprastosios, taip pat skaudžiai dilgina. Bet taip ir turi būti. Šių dilgėlių skirtumas tik toks, kad mūsų patvoryje auganti dilgėlė savo stiebe turi apie 5 proc., o jos klonas – apie 16 proc. pluošto. Per ilgus metus mokslininkai atrinko augalus su didesniu pluošto kiekiu stiebe ir sukūrė pluoštingų dilgėlių klonus. Dėl to ir dauginti pluoštines dilgėles rekomenduojama ne sėklomis, o vegetatyviškai – stiebo auginiais.
Upytėje nuo 2007 metų tyrinėjama olandiškos kilmės pluoštinių dilgėlių klono adaptacija Lietuvoje ir jo derlingumas. Ieškojome ne tiek alternatyvos linams, bet įdomių ir tinkančių Lietuvos klimato sąlygoms pluoštinių augalų, nes mūsų bandymų stotis specializuota pluoštinių linų tyrimams, o įstojus į ES linų plotai Lietuvoje labai sumažėjo. Kanapių pas mus auginti iki šiol neleidžiama, nors tai yra vienas populiariausių pasaulyje natūralų pluoštą išauginančių augalų.
Pradėti rimti bandymai
Pluoštinių linų Lietuvoje pakeisti dilgėlėmis neketiname, o kad dilgėlės išstums linus iš Lietuvos ir tie, kas augindavo linus, šiuo metu griebsis dilgėlių auginimo – yra neįtikėtina. Linai turi savo auginimo specifiką ir technologiją, dilgėlės – savo.
Į pluoštinių dilgėlių auginimo galimybes Lietuvoje atkreipėme dėmesį, kai 2006 m. rudenį Ukmergės rajone iš užsienio atgabentais 125 tūkstančiais pluoštinių dilgėlių daigais buvo apsodintas Ukmergės rajono ūkininkų kooperatinės bendrovės „Linų agroservisas“ 5 hektarų laukas. Deja, šiuo metu minėtame lauke dilgėlės sunyko – jas užgožė daugiametės piktžolės, todėl laukto rezultato – 4 t/ha pluošto derliaus nepavyko gauti.
Siekdami ištirti dilgėlių auginimo ir dauginimo Lietuvoje technologines galimybes, Lietuvos žemės ūkio ministerijai pateikėme paraišką, gavome finansavimą ir 2007 m. pavasarį, bendradarbiaudami su technikos mokslų daktare Vida Baltrušaitiene, pabandėme padauginti dilgėles vegetatyviniu būdu Upytės bandymų stotyje. Bandymai pavyko. Parsivežti iš Ukmergės rajono pluoštinių dilgėlių stiebai, sukarpius juos auginiais, puikiai įsišaknijo ir prigijo.
Stelbia piktžoles ir atsparios ligoms
Šuo metu turime apie 15 arų plotą pluoštinių dilgėlių bandymams. Tiriame jų augimo ypatybes, vegetatyvinio dauginimo galimybes, pasėlio tankumo įtaką augalų derlingumui, pluošto išeigą, klojėjimosi ypatumus ir kt. Nuo šių metų, bendradarbiaudami su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto, Sodininkystės instituto bei Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkais, tirsime pluoštinių dilgėlių platesnio panaudojimo galimybes – pluoštui, pašarui, maistui ir net biokurui.
Galbūt dilgėlės sudomintų ekologinių ūkių savininkus, juk jos puikiai stelbia piktžoles, beveik neturi pavojingų kenkėjų (išskyrus dilgėlinukų vikšrus), be to, dilgėlės gana atsparios įvairioms augalų ligoms. Bendraujame su Švenčionių r., Grigaliūnų kaime, įsikūrusiu jaunuoju ūkininku Arvidu Bernatavičiumi – jis savo vaistažolininkystės ūkyje pasisodino pluoštinių dilgėlių ir žada plėtoti jų panaudojimą ne tik kaip vaistažoles, bet ir kaip pluoštines dilgėles. Tam trūksta tik vieno – Lietuvoje iki šiol nėra dilgėlių stiebų perdirbimo įmonių. Iš literatūros žinome, kad dilgėlių pluoštas yra išskiriamas perdirbant stiebus linija, panašia į linų trumpojo pluošto perdirbimo liniją. Mūsų žiniomis, buvo bandyta perdirbti dilgėlių stiebus į pluoštą Ukmergės linų pirminio perdirbimo gamykloje, ir šis bandymas pavyko.
Pasaulyje šiuo metu pluoštinių dilgėlių plotai nėra labai dideli. Vis dar vykdomi moksliniai dilgėlių agrotechnikos, tręšimo, derliaus nuėmimo ir jo perdirbimo tyrimai.
Dr. Elvyra Gruzdevienė
LAMMC Upytės bandymų stotis
