Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Didžiųjų metų švenčių išvakarėse Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) iniciatyva surengtoje konferencijoje įvairių žemės ūkio šakų žemdirbių organizacijų atstovai pasakojo, kaip šiemet jiems sekėsi ginti savo interesus Briuselyje, ir atskleidė tikslus, kurių sieks artimiausiais metais. Šia gera proga pasinaudojo ir naujasis žemės ūkio ministras – išklausė ūkininkų ir papasakojo apie savo pirmus darbus.

REKLAMA

Prioritetą skirs gyvulininkystei

Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus JUKNA

Revoliucinių permainų neplanuojame. Tačiau tikrai reaguosime į ūkininkų ir organizacijų pasiūlymus dėl Žemės mokesčio įstatymo. Pavyzdžiui, kai kurie ūkininkai siūlo mokestį nustatyti ne pagal žemės rinkos kainą, bet pagal žemės našumą. Yra ir kitokių pasiūlymų. Sieksiu, kad šio mokesčio įsigaliojimas būtų atidėtas. Be kita ko, pritarsiu taikyti PVM lengvatą vaisiams, daržovėms ir mėsos produkcijai. Suprantu, kad nuo metų pradžios šių permainų nepavyks pasiekti, tačiau nuo antro pusmečio pažadu pradėti diskusiją.

REKLAMA
REKLAMA

Nerimą kelia gyvulininkystės sektorius. Juk nenormalu, kad per pastaruosius metus labai sumažėjo gyvulių skaičius, kuris yra labai svarbus ne tik galvijų, bet ir grūdų augintojams. Štai 1991-aisiais melžiamų karvių turėjome 850 tūkst., dabar yra tik apie 320 tūkst., o iš viso galvijų sumažėjo nuo 2,5 mln. iki 670 tūkst. Įdomu, kad net 1941-aisiais Lietuvoje buvo per 1 mln. galvijų. Kiauliena esame apsirūpinę tik 53 proc. Taigi akivaizdu, kad dabartinė padėtis – nenormali.

Žinoma, kitąmet visomis jėgomis sieksime, kad nuo 2014-ųjų Lietuvos ūkininkai gautų didesnes nei planuojama tiesiogines išmokas.

Dirbta ne tik ES rinkoje

LŪS pirmininkas Jonas TALMANTAS

LŪS šįmet daug nuveikė gindama ūkininkų teises. Mūsų atstovai COPA-COGECA posėdžiuose nebuvo tik klausytojai. Šįmet mūsų akiratis buvo platesnis, todėl plėtėme ryšius ir su ES nepriklausančiomis šalimis, kurios mums yra ir ypač ateityje bus labai svarbios. Pavyzdžiui, įgyvendinome du projektus Ukrainoje, padėjome šios šalies žemdirbiams stiprinti savivaldą ir supažindinome su ES paramos įtaka mūsų šalies žemės ūkiui. Kitas svarbus įvykis – Maskvoje pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Rusijos valstiečių ūkių ir žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

REKLAMA
REKLAMA

Pastaraisiais metais dar kartą įsitikinome, kad labai svarbu bendradarbiauti su kitų šalių ūkininkų organizacijomis. Štai Briuselyje savo teises kaip niekada anksčiau vieningai gynėme su kolegomis latviais ir estais. Kartu rengėme piketus Briuselyje birželio ir lapkričio mėnesiais. Ir Briuselis įvertino mūsų pastangas reikalaujant lygių konkurencijos sąlygų ES rinkoje.

Parėmė lietuvių siekius

LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita MOTIEJŪNIENĖ

Savo tikslų pirmiausia siekiame per COPA-COGECA organizaciją. Šįmet mums pavyko pasiekti persilaužimą vertinant Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl BŽŪP 2014–2020 m. Pirmą kartą per visą Lietuvos narystės šioje organizacijoje istoriją, oficialiame ES žemdirbių organizacijos pozicijos dokumente pavyko išskirti Baltijos šalių žemdirbių problemas. COPA-COGECA reakcija dėl BŽŪP 2014–2020 m. laikotarpio buvo papildyta tokiu pasiūlymu: „2020 m. tiesioginių išmokų lygis kai kuriose ES šalyse vis dar planuojamas gerokai mažesnis už ES vidurkį, ypač Baltijos valstybėse. Būtina užtikrinti, kad visi ūkininkai būtų traktuojami sąžiningai ir lygiai, atsižvelgiant į skirtingas sąlygas.“

REKLAMA
REKLAMA

Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pirmininkas Paolas de Castras, šįmet apsilankęs „AgroBalt“ parodoje, patvirtino, kad pasiūlytas naujas metodas, kaip skaičiuoti tiesioginių išmokų paskirstymą žemiau vidurkio esančioms naujosioms šalims narėms, atsižvelgiant į šalies pragyvenimo lygio indeksą, turėtų pagerinti Baltijos šalių žemdirbių situaciją.

Svarbu, kad šįmet Budapešte įvykusiame ES šalių žemdirbių kongrese ES Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Stafanas Nilsonas oficialiai pripažino, kad Baltijos šalių ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų dydžio problemą turi spręsti visos ES narės.

Pelno dalis atitenka kitiems

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas MAJAUSKAS

Džiugiu, kad Lietuvos grūdų augintojų nuimamo derliaus apimtys jau artėja prie ES vidurkio. Štai ES vidutiniškai kviečių prikūlė apie 6,3 t iš ha, o lietuviai – 5,1 t iš ha. Iš viso Lietuvoje grūdinių kultūrų derlingumas siekė vidutiniškiai 4,12 t iš ha, o ES – 4,7 t iš ha. Taigi auginti javus išmokome. Pasaulinėje rinkoje grūdų trūksta, taigi kainos laikosi aukštos ir tokios išliks. Galėtume džiaugtis, deja, šia padėtimi labai greitai pasinaudojo ir trąšų bei chemikalų pardavėjai. Tad COPA-COGECA posėdžiuose ir ieškome galimybių, kaip apsisaugoti nuo lupikautojų. Žinoma, būna įvairių svarstymų, pavyzdžiui, per paskutinį posėdį Airijos ūkininkai skundėsi, kad negali apsiginti nuo balandžių – nuo jų laukai net mėlynuoja.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš posėdžius dėl bendrų uždavinių paprastai pasitariame su Estijos ir Latvijos atstovais. Tačiau labai dažnai senųjų ES narių atstovai per posėdžius stengiasi mūsų nematyti ir negirdėti. Anksčiau dėl bendradarbiavimo tardavomės ir su lenkais, bet pastebėjome, kad jie elgiasi labai savanaudiškai: jeigu jiems koks nors klausimas nesvarbus, tai jie mums nepadeda, o mūsų pagalbos prašo, kai siekia tik sau svarbių tikslų.

Trūksta mūsų atstovų

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija CIRONKIENĖ

Gaila, kad nė vienas Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys nepriklauso Kaimo komitetui. Pastebėjau, kad ir COPA-COGECA nariai pirmiausia išgirsta senųjų ES narių nuomonę. Vaisių ir daržovių sektorius ES yra organizuojamas bendrai, turi atskirą paramos schemą ir labai gaila, kad į paramą negalėjo pretenduoti trys šalys, tarp kurių buvo ir Lietuva. Parama buvo skiriama tik gamintojų grupių organizacijoms, bet tokių Lietuvoje, Estijoje ir Liuksemburge nebuvo įsteigta. O kitose šalyse net apie 40 proc. vaisių ir daržovių augintojų yra susijungę į gamintojų organizacijas – jos ir gavo visą paramą.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau dėl paramos schemų sunku susitarti ne tik ES šalims, bet ir pačioje Lietuvoje – nė viena gamintojų grupė nenori nusileisti. Štai gamintojų grupę sukūrę šiltnamių atstovai norėtų, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas su pavieniais augintojais. Tokiu atveju jie galėtų supirkti pavienių augintojų produkciją, ją parduoti ir dar gauti didesnę ES paramą. Mūsų sodininkai apskritai pasisako už paramą pavieniams gamintojams. Tačiau kitos ES šalys tokiems pasiūlymams nepritaria.

Mėsinių galvijų sektorius plečiasi

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius DZEKČIORIUS

Mums sunku daryti įtaką COPA-COGECA, nes pagrindinės ES šalys ūkininkauja intensyviai, o mes – ekstensyviai, tad mūsų pozicijos skiriasi iš esmės. Tačiau Lietuvoje mėsinių galvijų sektorius plečiasi, tai susiję su apleistų žemių įsisavinimu. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse kaip tik ir galima auginti galvijus, avis ar ožkas. Priminsiu, kad šįmet ES rinkoje jautienos kaina buvo aukščiausia per visą istoriją – 3,9 euro už kg, tiesa, Lietuvoje ji buvo 3,2 euro už kg.

REKLAMA
REKLAMA

Padėtį rinkoje lemia ir nuo mūsų nepriklausantys veiksniai, pavyzdžiui, ES išplitęs Šmalenbergo virusas. Dėl šios priežasties buvo nutrauktas eksportas į Rytų rinkas. Akivaizdu, kad kaimynai Rytuose mums kelia labai aukštus reikalavimus, net aukštesnius nei taikomi ES rinkoje. Taigi partneriai Rytuose yra sunkiai prognozuojami.

Kita bėda, kad Lietuvos ūkininkai nukentėjo dėl galvijų transportavimo problemų. Buvo uždraustas eksportas į Turkiją. Ūkininkų dėl to nekalti, tačiau kaip tik jie patyrė daugiausia nuostolių. Kita vertus, tokios pat problemos kilo Bulgarijoje, Estijoje, Rumunijoje, Latvijoje, tačiau eksportas buvo pristabdytas tik iš Lietuvos.

Kiaulių skaičius mažėja

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis BARAVYKAS

Mums labai svarbu, kad ES rinkoje būtų reikalaujama ant etikečių nurodyti produkcijos kilmę. Šiuo metu daugiau kiaulienos eksportuojančios ES šalys priešinasi šiam siūlymui, nes paprastai kiekvienos šalies vartotojai pirmiausia perka savo šalies gamintojų produkciją. Neaišku, kaip bus ateityje, nors ir nustatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio turėtų įsigalioti reikalavimas ant etiketės nurodyti gyvūno gimimo, augimo ir paskerdimo vietą. Kai nurodoma tik produkcijos kilmė, sugebama apgaudinėti. Pavyzdžiui, iš Estijos atvežtos kiaulės skerdimo metu „pavirsta“ į lietuviškos kilmės kiaulieną.

REKLAMA
REKLAMA

Šį rudenį kiaulienos kainos buvo aukštesnės nei kada nors buvę. Tačiau kaina taip pat greitai krito, kaip ir buvo pakilusi, – nuo 5,4 iki 4,4 Lt už kg gyvojo svorio. Padėtis tapo vėl sudėtinga, nes pašarų kainos išaugo tiek, kad šiuo metu kiekviena kiaulė augintojui „padovanoja“ 30–40 Lt nuostolio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų