Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje.
Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru. Palyginti nedideles sumas skolinančios nereguliuojamos bendrovės užkrauna tokias palūkanas, kad skola pučiasi neįtikėtinais tempais.
Dabar jau galima konstatuoti - greitųjų kreditų įmonės išnaudojo savo progą: bankai neskolino, gyventojai, susidūrę su laikinais sunkumais, ieškojo greitų išeičių ir itin brangiomis paskolomis kamšė skyles. Greitųjų kreditų vartojimo asociacijos duomenimis, per paskutinį praėjusį metų ketvirtį jos nariai išdavė 10,58 mln. litų paskolų. Paskutiniai trys 2009-ųjų metų mėnesiai, palyginti su kitais ketvirčiais, buvo rekordiniai.
Tačiau daugelis pasiskolinusių tik dabar suvokia, kad šios skolos dauginasi kaip parazitai ir kai kam vien sumokėti palūkanoms jau reikia naujų paskolų. Na, bet šioje situacijoje kaltinti ką nors kita būtų sudėtinga – kilpą gyventojai užsinėrė patys.
Grįžkime prie klausimo, kas dabar gali iš bankų imti vartojamąsias paskolas. Atrodytų, kad šiuo metu tokių gali būti vos vienetai. Ekonominio pakylimo metais vartojamosios paskolos buvo pačios populiariausios iš visų teikiamų kreditų. Ypač šis pranašumas išaugo 2007-2008 metais, kai iš nekilnojamojo turto rinkos pamatų ėmė veržtis perkaitimo garai. Minkšto nusileidimo scenarijaus iš bankininkų ir valdžios lupų užliuliuoti gyventojai toliau skolinosi vartojimui.
Lėtėjant ekonomikos tempams, vartojamųjų paskolų paklausų krito dešimtadaliu. Kita vertus, bankininkai 2008 metų antrojoje pusėje teigė, kad auga kreditinių kortelių su kredito limitais paklausa. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai metų pabaigoje gyventojai iš bankų buvo paėmę vartojamųjų paskolų už beveik 2mlrd. Litų (1,946 mlrd. litų), o didžiausi skolintojai buvo bankų rinkos lyderiai - „Swedbank“, SEB ir „DnB Nord“.
Šiais metais bent bankai vartojamųjų kreditų rinkos augimo vargu ar gali tikėtis, tačiau gali pakisti atskirų skolintojų krepšelių svoriai. Mažesni bankai ir kredito unijos, siūlydami palankesnes sąlygas nei konkurentai (arba bent jau greitųjų kreditų bendrovės), gali tikėtis prisivilioti jau skolų turinčius klientus, kurie siekia refinansuoti savo įsipareigojimus. Jeigu prognozės išsipildys, tai paaštrėjus konkurencijai išlošti turėtų vartotojas, kuris galės skolintis vartojimui galbūt net už vienaženkles metines palūkanas.
Daugiau informacijos ir komentarų apie vartojimo kreditus šiandien skaitykite www.pinigukarta.lt.
