Stasys BIELSKIS
Sausio 1 dieną pradėjo galioti patikslintas Žemės mokesčio įstatymas. Tai padaryta siekiant sumažinti apleistos žemės plotus. Nuo šiol tokiai žemės ūkio paskirties žemei ne tik kad nebebus taikomas vertės mažinimo koeficientas, bet ir mokesčiai už ją bus žymiai didesni. Apie numatomą keisti žemės mokesčio nustatymo tvarką ir siūlymą, kad žemės mokesčio dydis priklausytų nuo žemės naudojimo ar nenaudojimo (apleista žemė), kalbama jau seniai. Pastaruoju metu pastebėta, kad nemažai žemės sklypų savininkų vis dėlto ėmėsi priemonių, kad jų valdomi nedirbami žemės plotai būtų sutvarkyti.
Pernai Lietuvoje buvo apie 287 tūkst. ha apleistos žemės arba beveik 8 proc. nuo šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Palyginti su 2011 metais, apleistos žemės sumažėjo 2 proc. Užpernai savininkai nesirūpino net 344 tūkst. hektarų – 10 proc., tad apleisti plotai jau sumažėjo.
Apleista žeme vadinama tokia, kuri neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų.
Pernai VĮ Valstybės žemės fondas pagal spektrinius žemės paviršiaus vaizdus iš dirbtinio Žemės palydovo nustatė, kad daugiausia apleistų sklypų yra Vilniaus ir Rokiškio bei ten, kur labiau klesti turizmo verslas, - Zarasų, Molėtų ir Trakų rajonuose.
Šilutės rajonas ir Pagėgių savivaldybė apsileidėlių kategorijai nepriskiriami. Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus projektų vadovo Nerijaus Misiūno „Šilokarčemai“ pateiktais duomenimis, Pagėgių savivaldybėje yra 1 708,8 ha apleistų žemių – tai tik 4,5 proc. nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto.
„Šilokarčemai“ pasidomėjus, kokiu būdu Pagėgių krašte pavyko taip puikiai susitvarkyti, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis teigė:
„Ūkininkai deklaruoja pievas, dalyvauja daugelyje paramos programų. Pagėgių krašte kiekvienais metais deklaruojama po tūkstantį hektarų daugiau. Pareiškėjų skaičius mažėja, todėl akivaizdu, kad žemdirbystė intensyvėja, o žemė pereina tvarkingų ūkininkų žinion“.
Savivaldybių taryboms suteikta galimybė, padidinus mokesčius apleistai žemei, išjudinti jos savininkus. Šis tarifas gali būti nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės. Visi žemės ūkio paskirties sklypai, ar dirbami jie, ar ne, iki šių metų buvo apmokestinami taikant 0,35 koeficientą (žemės vertė dauginama iš 0,35, ir dar kartą dauginama iš nustatyto mokesčio tarifo procentais). Šiemet, skaičiuojant mokesčius už žemės ūkio naudmenas, lengvatos apleistai žemei nebebus taikomos. Įvertinus vien tik panaikintą lengvatą, apleistos žemės savininkai už ją privalės mokėti tris kartus brangiau.
Praėjusių metų pabaigoje Šilutės r. savivaldybės taryba nustatė 2013 metų žemės mokesčio tarifą 2-2,5 proc., o Pagėgių savivaldybės taryba – 2 proc. tarifą. Tik šiems mokesčiams tebus taikomas lengvatinis 0,35 tarifas. O apleistoms žemėms abi savivaldybės nustatė 4 proc. tarifą. Nesunku suskaičiuoti, kad dabar mokesčiai apsileidėliams bus šešis kartus didesni.
Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjas Artūras Juočas „Šilokarčemai“ sakė, kad apleistų žemių rajone sparčiai mažėja. Vis geriau pastaraisiais metais tvarkomasi Vainuto, Pašyšių, Juknaičių, Usėnų, Katyčių, Bikavėnų kadastro vietovėse. Ten ūkininkai iš valstybės perka žemės ūkio paskirties žemę, kuri dažniausiai būna apleista, ir ją dirba, prižiūri.
Valstybės žemės fondo duomenimis, Šilutės rajone apleistų žemių belikę vos 3,5 proc., skaičiuojant nuo bendro žemės ūkio naudmenų ploto. Paaiškėjo, kad susitvarkyti visas žemes, kad jos nebūtų apleistos, pamario krašto ūkininkams trukdo... uostamiesčio gyventojai. Kodėl?
Pasak A. Juočo, daugiausia apleistos žemės yra Saugų seniūnijoje. Mat į šią teritoriją, vykstant žemės reformai, visokiais būdais sugebėjo žemės sklypus atsikelti klaipėdiečiai, kurie vėliau pamiršo savo žemelę ir ją apleido. Dabar, kai reikės mokėti tokį didelį žemės mokestį, tikriausiai prisimins, kad ne tik uostamiestyje, bet ir Šilutės rajone turi nekilnojamojo turto...
Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktoriaus Audriaus Petkevičiaus teigimu, kitaip išjudinti apleistos žemės savininkų neįmanoma – pati geriausia ekonominio poveikio priemonė yra didėjantys mokesčiai.
„Svarbiausias ir pagrindinis Žemės mokesčio įstatymo tikslas – racionalus žemės naudojimas, subalansuojant aplinkos apsaugos, gamtos, ekonominius ir kitus interesus bei siekiant maksimalios naudos tiek žemės savininkui, tiek naudotojui, tiek visuomenei.
Žemės mokestis yra viena iš galimų priemonių siekiant racionalaus žemės naudojimo.
Žemės apmokestinimas, susietas su mokesčio objekto – žemės verte rinkoje, yra teisingesnis ir proporcingesnis, nes atitinka realią turto vertę ir panaudojimo potencialą.
Manome, kad žemės mokesčio diferencijavimas atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties žemės naudojimą (apleista ar dirbama) bus veiksminga priemonė sumažinti apleistus žemės plotus. Toks žemės mokesčio diferencijavimas skatins žemės savininkus racionaliau ir efektyviau panaudoti turimą žemę.
Taip pat norime paraginti žemės savininkus imtis racionalių priemonių ir pradėti naudoti apleistus žemės plotus. Juk žemė – didžiausias mūsų gamtos turtas, ji turi kurti pridėtinę vertę (gamtai, žmogui, visuomenei)“, - teigė A. Petkevičius.
Maksimalų - 4 procentų žemės vertės - mokesčio tarifą apleistų žemių savininkams iš 50-ies šalies savivaldybių šiemet taikys net trisdešimt viena.
