Vilnietė Kamilė (vardas pakeistas) papasakojo, kad ieškojosi darbo ir viena darbovietė po pokalbio pakvietė ją „išsibandyti save“.
Mergina ten atidirbo visą darbo dieną, tačiau darbdavys jokios informacijos nesuteikė, tik pažadėjo paskambinti.
Kitą savaitę darbdavys lyg niekur nieko vėl pakvietė ją „pasibandyti“ visai darbo dienai.
„Atrodo, darbdavys net neskuba rimtai pasikalbėti su manimi apie galimybes ar pasirašyti darbo sutarties. Įtariu, kad jis manimi tiesiog naudojasi.
Ar išvis jis gali prašyti lyg niekur nieko po 8 valandas dirbti dar net nepasakęs, ar mane įdarbins? O jei į darbą nepriims, ar jis turėtų man sumokėti už tas 2 atidirbtas dienas?“ – teiravosi Kamilė.
Darbuotojo išbandymas darbe – nelegalu?
Advokatų kontoros „Widen“ vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis neslėpė, kad tokių atvejų, kai nepasirašius darbo sutarties darbuotojas būna išbandomas, praktikoje pasitaiko gana dažnai.
„Kodėl taip elgiamasi? Siekiama išvengti Darbo kodekso reikalavimų, kurie įpareigoja argumentuoti, kodėl darbuotojas netiko darbdaviui, taip pat išvengiama ir mokėjimo už tą dieną.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) praktika yra gana vienareikšmiška: tai – nelegalus darbas“, – aiškino T. Bagdanskis.
Inspekcijos atstovai antrino – jei asmuo realiai atliko darbo funkcijas (pvz., vieną ar kelias darbo dienas darbdavio prašymu, siūlymu ar reikalavimu dirbo tam tikrą darbą ar darbus), tokiu atveju asmuo jau dirbo darbdavio naudai.
„Ir tai reiškia, kad toks darbas galėjo būti dirbamas tik po darbo sutarties sudarymo ir pasirašymo.
Darbas be darbo sutarties yra nelegalus darbas, net jei darbdavys teigia, kad tai – „tik pasibandymas“, „savęs išbandymas“ ar kt.“ – akcentavo VDI.
Darbdaviams gresia tūkstančių eurų baudos
Pasak T. Bagdanskio, jei nustatoma, kad faktiškai buvo pradėtos vykdyti darbo funkcijos, nesvarbu, kad pagalbinės, tuomet VDI darbdavį baudžia.
O tokiu atveju sankcijos yra gana griežtos – bauda vadovui, taip pat juridiniam asmeniui.
Bauda už nelegalų darbą gali būti nuo 3 iki 12 minimaliųjų mėnesinių algų (MMA) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Taigi, jei 2025 m. MMA siekia 1038 eurus, tai už vieną nelegaliai dirbusį asmenį darbovietei skiriama bauda gali siekti nuo 3 114 iki net 12 456 eurų.
Jeigu šis pažeidimas pasikartoja per pastaruosius 2 metus, bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį auga nuo 6 iki 24 MMA.
O tai yra nuo 6 228 iki 24 912 eurų.
Kokio atlygio už tai gali reikalauti darbuotojas?
VDI aiškinimu, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie nelegaliai dirbusio asmens priėmimą į darbą.
Darbdavys turi nurodyti faktinę nelegalaus darbo pradžią ir nelegaliai dirbusiam asmeniui už faktiškai dirbtą laikotarpį sumokėti atlyginimą, ne mažesnį kaip 3 MMA (2025 m. t. y. 3 114 eurų).
Vis tik, jeigu darbdavys to nepadaro, darbuotojas pats su rašytiniu skundu turi kreiptis į VDI dėl konkrečios situacijos identifikavimo (šiuo atveju – nelegalaus darbo nustatymo) ir poveikio priemonių darbdaviui pritaikymo (baudų skyrimo).
Anot T. Bagdanskio, jei darbdavys neišmoka atlygio už atidirbtas dienas, darbuotojas 3 MMA dydžio kompensaciją iš darbdavio gali prisiteisti:
„Šiuo aspektu praktika tik formuojasi, nes kyla klausimas: kaip už vieną darbo dieną – 3 MMA? Bet tokių atvejų jau turime.“
Kaip įrodyti darbą be darbo sutarties?
VDI patarė tokiais atvejais išsaugoti visus nelegalaus darbo įrodymus: žinutes, el. laiškus ir kitus įrodymus, kurie patvirtintų darbo santykius, net jei nėra darbo sutarties.
Tuo metu T. Bagdanskis atkreipė dėmesį, kad paprastai tokiose situacijose darbdaviai mėgina išsisukti ir tikina, kad darbuotojas darbo vietoje nieko nedirbo, tik žiūrėjo.
Arba kad veiksmai buvo atsitiktiniai, t. y. maži bandymai atlikti vieną ar kitą darbą.
Būna ir tokių argumentų, kad darbuotoją „pasibandyti“ esą kažkas pasikvietė be vadovo žinios, kad neva niekas nebuvo sutarta ar kad pats žmogus norėjo ateiti pasižiūrėti.
„Jei iš tikro vyksta parodymas darbo, tai vėlgi darbdavys galėtų raštu informuoti kandidatą, kaip tai vyks, kokia trukmė, kas bus rodoma, sudaryti sąlygas užduoti klausimus.
Tačiau, jei nustatoma, kad kelias valandas realiai buvo atliekamos darbo funkcijos, atsakomybės darbdaviui rizika – didelė“, – komentavo advokatas.
Jo teigimu, kartais užtenka ir pačių aplinkybių konteksto. Pvz., gamybos ceche, vykstant gamybai, randamas darbuotojas su darbo rūbais:
„Tokiais atvejais sunku įrodyti, kad čia nebuvo prasidėjęs išbandymas pagal darbo sutartį.“
Įspėja apie tokius darbdavius – kaip elgtis?
VDI pabrėžė, kad joks darbas darbdavio naudai neturėtų būti dirbamas be rašytinės darbo sutarties:
„Jos darbuotojas turėtų reikalauti, be jos asmuo neturėtų pradėti dirbti.“
T. Bagdanskis pritarė, kad sudaryti sutartį su išbandymo laikotarpiu reikėtų abiems pusėms, kadangi tai apsaugotų ne tik darbuotojo interesus.
Tai apsaugotų ir patį darbdavį nuo rimtų sankcijų, įskaitant apribojimus darbinti užsieniečius, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kt.
VDI darbuotojams rekomenduoja domėtis savo teisėmis, konsultuotis su inspekcija ir kitomis institucijomis.
Ji atkreipė dėmesį, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
Be to, tai iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai. Ligos, motinystės / tėvystės ar nelaimingo atsitikimo darbe atvejais nelegaliai dirbantys asmenys paliekami be socialinių garantijų.
Kada darbuotojas turi atlyginti darbdaviui žalą?
VDI paminėjo, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo, darbovietės ir darbo laiko normos.
Be to, darbdavys apie sutarties sudaryimą turi pranešti „Sodrai“ mažiausiai 1 darbo dieną iki darbo pradžios.
Inspekcijos atstovai nurodė – jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, bet neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys darbuotojui privalo sumokėti kompensaciją.
Jos dydis turi būti ne mažesnis nei sutartas atlyginimas už atidirbtą laikotarpį, tačiau ne ilgesnį kaip 1 mėn.
Jeigu darbo sutartis neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės, tačiau jis neinformuoja apie tai darbdavio 3 d. d. iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą.
Jos dydis negali būti didesnis kaip darbuotojo atlyginimas už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu 2 savaitės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
