O naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad visose trijose Baltijos šalyse gyventojų aktyvumas perkant internetu gerokai skiriasi. Mažiausia dalis gyventojų, prekes įsigyjančių e. parduotuvėse – Lietuvoje.
Moterys taupo laiką, vyrai – pinigus
Nors didesnė dalis lietuvių (58 proc.) internetines parduotuves renkasi dėl galimybės apsipirkti greičiau, pinigų taupymas jiems taip pat nesvetimas. Dėl mažesnių kainų apsiperkantys internetu nurodė 53 proc. apklaustųjų. Kaip parodė tyrimas, sutaupyti laiko dažniau siekia moterys, o dėl mažesnių kainų e. parduotuvę dažniau renkasi vyrai.
Galimybę pageidaujamas prekes įsigyti bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną kaip vieną iš priežasčių pirkti internetu, nurodė 39 proc. apklaustųjų. O 36 proc. gyventojų apsipirkimą internetu pasirenka, nes tai leidžia prekes gauti į namus ar biurą.
„Internetinės parduotuvės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su tradicinėmis, todėl pirkėjams jos pirmiausia stengiasi pasiūlyti galimybių prekes įsigyti kuo patogiau, greičiau ir už gerą kainą. Tyrimas ir parodė, kad vienas pagrindinių internetinės prekybos vystymosi Lietuvoje variklių yra apsipirkimo greitis ir palankesnės kainos. Lietuva, lyginant su Vakarų Europa, internetinės prekybos apimtimis dar gerokai atsilieka. Jeigu pas mus internetu perka kiek daugiau kaip trečdalis, tai Vakaruose – du trečdaliai ir daugiau gyventojų. Turime dar kur pasitempti, o tai padaryti padės pagrindinių pirkėjų lūkesčių patenkinimas, suteikiant galimybę užsakytas prekes atsiimti tą pačią dieną, užsisakyti prekes vos vienu paspaudimu mobiliajame telefone, platus kasdienio poreikio prekių asortimentas, kuris padeda taupyti laiką, aprūpinant šeimą kasdien“, – tyrimo rezultatus komentuoja Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė.
Lietuviai sugeneruoja didžiausią e. parduotuvių apyvartą
Naujausiaisiais „Eurostat“ 2016 m. duomenimis, bent kartą per metus internetu ką nors pirko 44 proc. lietuvių. Estai pernai buvo aktyviausi: 64 proc. Estijos gyventojų pernai bent kartą apsipirko e. parduotuvėje. Latviai rikiuojasi per vidurį – jų, pirkusių internetu, pernai buvo 55 proc.
Nepaisant to, kad Lietuvoje mažiausia dalis gyventojų, išbandžiusių e. prekybą, internetinių parduotuvių apyvarta čia didžiausia. „Eurostat“ 2015 m. duomenys rodo, kad Lietuvoje per metus gyventojai e. parduotuvėse įsigijo prekių už 164 mln. Eur, Latvijoje – už 122 mln. Eur, o Estijoje – už 95 mln. Eur. Ketvirtadalis estų (26 proc.) pirko užsienio šalių e. parduotuvėse, kai lietuviai mieliau renkasi vietos e. prekybininkus. Pirkimai užsienio e. parduotuvėse Lietuvoje sudarė 11 proc. (Latvijoje – 19 proc.).
Lietuviai kainai mažiausiai jautrūs
Visų trijų Baltijos šalių gyventojams svarbu, kiek už prekes reikia mokėti fizinėje ir kiek internetinėje parduotuvėje. Tačiau pastarąją dėl mažesnių kainų rečiausiai renkasi lietuviai. Latviams kainos e. parduotuvėse yra pačios svarbiausios. Tą nurodė 71 proc. latvių, kurių taip pat didesnė dalis vyrų.
Ir nors dauguma estų apsipirkimą internetu renkasi dėl tokių priežasčių kaip galimybės pirkti bet kada (71 proc.) ir galimybės gauti prekes į namus ar biurą (64 proc.), mažesnių kainų e. parduotuvėse ieško 59 proc. respondentų iš Estijos. Ir čia pinigus labiau linkę taupyti vyrai, o laiką – moterys.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą RAIT atliko 2016 m. rudenį.
