Kadangi užsitęsusi recesija kartu su blogiausiomis baimėmis jau liko praeityje, aukščiausio lygio vadovų dar prieš metus buvusį tikėjimą niūriomis perspektyvomis pakeitė tikėjimas ekonomikos augimu. Tai rodo 13-oji kasmetinė pasaulinė aukščiausio lygio įmonių vadovų apklausa, kuri buvo pristatyta sausio 27 d. kasmetiniame Pasaulio Ekonomikos Forume Davose.

Šis augantis pasitikėjimas virto suplanuotu aktyviu naujų darbuotojų samdymu, ir beveik 40 proc. vadovų tiki, kad šiemet jų darbuotojų skaičius padidės. Kita vertus, 25 proc. vadovų planuoja mažinti darbo vietas ateinančiais metais, tai yra beveik perpus mažiau nei darbuotojų skaičių mažinusių vadovų per paskutinius 12 mėnesių.

Kas penktas įmonės vadovas Jungtinėje Karalystėje tikisi, kad darbuotojų skaičius 2010 metais padidės daugiau kaip 8 proc.

Tyrimas atskleidė, kad 81 proc. įmonių vadovų visame pasaulyje tiki palankiomis perspektyvomis per artimiausius 12 mėnesių, o pesimistais išlieka 18 proc. Palyginimui, prieš metus optimistiškai į ateitį žvelgė 64 proc., o pesimistiškai – 35 proc. įmonių vadovų. Be to, 31 proc. apklausos dalyvių teigė esą „labai tikintys“ perspektyvomis trumpalaikiu laikotarpiu, arba 10 proc. punktų daugiau nei prieš metus, kada buvo žemiausias rodiklis nuo pat PwC apklausos rengimo pradžios.

REKLAMA

Apklausa atskleidė įdomius skirtumus tarp tikėjimo perspektyvomis išsivysčiusiose šalyse ir besivystančiuose regionuose, kuriuos skirtingai paveikė pasaulinis ekonominis nuosmukis. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje apie 80 proc. įmonių vadovų teigė, kad tiki augimu ateinančiais metais. Tuo tarpu Lotynų Amerikoje ir Kinijoje/Honkonge tokių buvo 91 proc., o Indijoje – net 97 proc.

Kalbant apie ilgesnius laikotarpius, rezultatai yra žymiai tolygesni. Daugiau kaip 90 proc. įmonių vadovų tiki augimu per artimiausius trejus metus. Šie rezultatai, prasidedant naujajam dešimtmečiui, beveik sutampa su įmonių vadovų nuomone, kurią atskleidė PwC apklausa 2000 metais. Tačiau prieš 10 metų ekonomikos susiskaldymas buvo visiškai kitoks, Šiaurės Amerikoje optimistiškai nusiteikusių įmonių vadovų buvo 42 proc., t.y. dvigubai daugiau, nei Azijoje.

Kalbant apie ateitį, 60 proc. įmonių vadovų nurodė, kad jie tikisi savo valstybių ekonomikų atsigavimo tik antroje 2010 metų pusėje ar net vėliau, tuo tarpu 13 proc. teigė, kad atsigavimas jau prasidėjo, 21 proc. tiki, kad tai įvyks per pirmąjį šių metų pusmetį. Pirmiausia pakilimas prasidėjo Kinijoje, kur 67 proc. įmonių vadovų teigė, kad ekonomikos atsigavimas prasidėjo jau 2009 metais. Tačiau beveik du trečdaliai įmonių vadovų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugiau kaip 70 proc. Vakarų Europoje mano, kad situacija nesikeis iki 2010 metų vidurio.

„Pasaulinio ekonomikos nuosmukio baimės pasitraukė ir įmonių vadovai yra optimistiškiau nusiteikę ateities atžvilgiu“, - sakė Dennis M. Nally, PricewaterhouseCoopers vadovas. „Tačiau įmonių vadovų pasitikėjimo augimą varžo ne tik neryškūs ekonomikos atsigavimo ženklai, bet ir dažnai drastiškos taupymo programos ir kiti sprendimai, padedantys išgyventi per nuosmukį. Kylančios rinkos akivaizdžiai atsigauna žymiai greičiau nei labiau išsivysčiusios ekonomikos. Geresnes perspektyvas turi tos įmonės, kurios buvo valdomos nepamirštant, jog ateityje laukia atsigavimas“.

„Atsigavimo laikas bus skirtingas ir priklausys nuo geografinės padėties ir verslo srities“, - sakė Dennis M. Nally. „Kai kuriose greitai augančiose ekonomikose situacija jau keičiasi, bet įmonių vadovai iš labiau nukentėjusių šalių tikisi pokyčių tik 2010 metų bėgyje ar net vėliau. Įmonių vadovai dabar turi pakeisti požiūrį ir priimti strateginius sprendimus investuoti į augimą, tokiu būdu siekiant užsitikrinti konkurencinį pranašumą“.

REKLAMA

Lietuvos įmonėms tai taip pat geros naujienos“, - teigia Chris Butler, PricewaterhouseCoopers Lietuvos biuro vadovaujantysis partneris. „Nors labiausiai atsigavimą pajus įmonės, eksportuojančios produkciją. Apklausos rezultatai patvirtina nuomonę, kad 2010 metai pasaulio ekonomikai bus palankūs, ir įmonės, kurios sugebės tuo pasinaudoti, įskaitant įmones Lietuvoje, turės galimybes pasiekti teigiamų rezultatų.

Nerimas dėl ateities

Užsitęsusi pasaulinė recesija išlieka didžiausias visų pasaulio įmonių vadovų rūpestis (65 proc.), po jos paskos seka nerimas dėl per didelio reguliavimo (60 proc.). Didžiausias skaičius respondentų (27 proc.) nurodė esą „ypač susirūpinę“ dėl per didelio reguliavimo – tai, jų manymu, kelia didžiausią pavojų verslui. Kiti didelį susirūpinimą keliantys pavojai yra susiję su nestabilumu kapitalo rinkose, dažnu valiutų kursų kitimu. Kitoje spektro pusėje yra susirūpinimas terorizmu ir infrastruktūra – kaip pavojų augimui tai įvertino mažiau nei trečdalis įmonių vadovų.

Meilės-neapykantos santykiai su priežiūros institucijomis

Respondentai labai aiškiai nurodo, kad vienas didžiausių pavojų yra susijęs su per dideliu rinkos reguliavimu. Daugiau kaip du trečdaliai įmonių vadovų nesutinka su požiūriu, kad vyriausybės sumažino reguliavimo naštą. Jie taip pat prieštarauja vyriausybės šeimininkavimui privačiame sektoriuje netgi esant sunkiems laikams, tačiau beveik pusė jų pripažino, kad vyriausybių įsikišimas padeda stabilizuoti rinką krizės metu. Įmonių vadovai, atstovaujantys du reikšmingiausią paramą iš vyriausybių gavusius sektorius – automobilių gamintojus ir bankus – buvo tarp tų, kurie labiausiai pripažino vyriausybės pagalbą sunkiais laikais.

Tuo pačiu metu įmonių vadovai palankiai atsiliepė apie vyriausybių pastangas imtis sisteminių rizikų, tokių kaip ekonomikos krizė – 65 proc. yra įsitikinę, kad priežiūros institucijų bendradarbiavimas padės sušvelninti sistemines rizikas.

Kova su recesijos padariniais

Kovojant su recesija beveik 90 proc. visų respondentų teigia, kad jų įmonės per paskutinius 12 mėnesių įdiegė išlaidų mažinimo programas, tarp jų pirmauja JAV, Vakarų Europa ir Jungtinė Karalystė. Beveik 80 proc. pareiškė, kad išlaidų mažinimo sieks ir ateinančius trejus metus.

REKLAMA

Visuomenės pasitikėjimas ir vartotojų elgsena

Daugiau kaip vienas iš keturių įmonių vadovų mano, kad jų verslo srities reputacija per nuosmukį nukentėjo. Tačiau 61 proc. bankų ir kapitalo rinkų sektoriuje dirbančių įmonių vadovų pripažino, kad pasitikėjimas jų sritimi sumažėjo.

Beveik pusė respondentų yra susirūpinę, kad recesija sukėlė ilgalaikius vartotojų elgsenos pokyčius. Dauguma jų sako, kad vartotojai skirs didesnę svarbą kompanijos socialinei reputacijai (64 proc.), išleis mažiau ir taupys daugiau (63 proc.) arba aktyviau dalyvaus produkcijos vystyme (60 proc.).

Rizikos vadyba

Recesija lėmė, kad rizikos vadyba tapo svarbesne tarp įmonių vadovų. 41 proc. įmonių vadovų planuoja didelius pokyčius, susijusius su jų kompanijos požiūriu į rizikos valdymą, kiti 43 proc. planuoja smulkesnius pokyčius šioje srityje.

Direktorių taryba yra įtraukiama į svarbiausius vadovavimo aspektus, tokius kaip strateginis rizikos vertinimas, finansinės būklės stebėsena ir kompanijos strategijos priežiūra.


Rašyti komentarą...
?
???
2010-01-28 14:40:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
ar tai reiskia, kad ekonomika jau stojasi ant koju?
Atsakyti
0

a
as
2010-01-28 16:03:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Siais laikais 1 darbuotojas uz tris aria uz ta pacia alga
Atsakyti
0

k
kukulis
2010-01-28 16:04:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo, pritariu. Ir dziaugiasi kad is vis darba turi
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (9)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų