Išprovokavę kreditų bumą Baltijos šalyse, Švedijos bankai paliko jų gyventojus skursti ir žlugti, mano Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistai, praneša Rus.db.lv.
Jų nuomone, šiose šalyse nebūtų tokio nepritekliaus, kaip dabar, jeigu nebūtų buvę kreditų bumo.
Darbiniame TVF dokumente ekonomistai Anna Gulbe ir Basas Beckeris rašo, jog vakarų bankų plėtra Rytų Europoje čia sukėlė dar didesnį disbalansą, nei tas, kuris buvo fiksuotas prieš Azijos krizę 1997-aisiais.
Kreditų bumas pasitarnavo greitam ekonomikos vystymuisi. Tačiau jį sekęs nuosmukis buvo toks stiprus, kad vidutiniai ekonomikos vystymosi rodikliai nuo 2003 iki 2010 metų buvo žemesni tose šalyse, kuriose įvyko kreditų bumas, nei tose, kuriose jo nebuvo.
Kas kaltas?
TVF dokumente nurodoma, kad pagrindiniai Baltijos šalių bankinio sektoriaus veikėjai yra Švedijos bankai, tarp jų SEB ir „Swedbank“. Balkanuose kreditų bumą sukėlė austrų bankas „Erste Group“, italų „unicredit“ ir vokiečių „Raiffesen International“.
Ekspertai taip pat rašo, kad tokios šalys, kaip Čekija, Slovakija ir Lenkija nukentėjo daug mažiau, nes ribojo kapitalo iš užsienio bankų srautus. Pavyzdžiui, toks kapitalas Čekijoje nuo 2003 iki 2007 metų sudarė 33 proc. 2003-ųjų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o Bulgarijoje per tą patį periodą toks kapitalas du kartus viršijo šalies 2003 metų BVP dydį.
