Dėl Registrų centro duomenų vagystės į teismą kreipęsi gyventojai prašo kiekvienam priteisti po 5 tūkst. eurų už patirtus išgyvenimus. Tokią sumą savo vedamoje grupės byloje nurodo advokatų kontora „HubLegal“. Ar gyventojams bus priteistos kompensacijos ir kokio jos bus dydžio, spręs teismas.
Kontoros duomenimis, šiuo metu dar sprendžiama, kuris teismas nagrinės grupinę bylą.
Kas gali reikalauti kompensacijos, kokios sumos tikėtis ir kiek kainuotų bylinėjimasis, naujienų portalui tv3.lt paaiškina advokatų kontoros WIDEN partnerė, duomenų apsaugos ekspertė advokatė Asta Macijauskienė.
Advokatė nurodo, kad šiose bylose neatstovauja nei gyventojams, nei institucijoms ir pati nėra grupės ieškinio dalyvė.
Kas turi teisę į kompensaciją už nutekintus duomenis?
Pasak ekspertės, neturtinė žala – tai dėl duomenų nutekėjimo patirti išgyvenimai, baimė ar nesaugumo jausmas. Na, o teisę į tokios žalos atlyginimą numato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Kompensacijos galima prašyti ir tuomet, kai iš sąskaitos nedingo pinigai ir žmogaus vardu nebuvo sudaryta neteisėtų sandorių.
„Pagal teismų praktiką, asmens patiriama baimė dėl galimo jo duomenų neteisėto panaudojimo ateityje gali lemti neturtinės žalos atsiradimą. Vis dėlto vien pareiškimo „dėl duomenų nutekėjimo jaučiu nerimą“ nepakaks kompensacijai gauti.
Teismas vertins, ar nurodomi išgyvenimai yra realūs, ar jie susiję su konkrečiu asmens duomenų saugumo pažeidimu ir kokio pobūdžio neigiamas pasekmes žmogus patyrė“, – vardija ji.
Kokios kompensacijos tikėtis dėl Registrų centro duomenų nutekėjimo?
Anot A. Macijauskienės, teismas gali vertinti, kokie duomenys nutekėjo, ar jie buvo paviešinti ir panaudoti neteisėtiems tikslams. Reikšminga ir tai, kiek stipriai bei ilgai žmogus išgyveno, kokių pasekmių kilo ir ar institucijos po incidento padėjo jas sumažinti.
Lietuvos teismų praktika tokiose bylose, jos tikinimu, dar tik formuojasi, todėl nusistovėjusių kompensacijų dydžių kol kas nėra. Ekspertė pateikia ir itin skaudžių pasekmių sukėlusios bylos pavyzdį.
„Viena didžiausių kompensacijų – 15 000 eurų – buvo priteista ieškovei byloje, kurioje neteisėtai pasisavinti jautrūs asmens duomenys buvo paviešinti, o jais pasinaudota šantažuojant nukentėjusiąją.
Vis dėlto ši byla išsiskyrė itin sunkiomis pažeidimo pasekmėmis, todėl joje priteista suma negali būti laikoma įprastu kompensacijos dydžiu“, – pasakoja A. Macijauskienė.
Kitais atvejais, kai pasekmės buvo lengvesnės, priteisiamos sumos, jos tvirtinimu, būna gerokai mažesnės, kartais – simbolinės.
„Todėl ir Registrų centro duomenų nutekėjimo atveju nereikėtų tikėtis, kad visiems nukentėjusiems asmenims bus priteistos didelės kompensacijos“, – pabrėžia ji.
Kaip įrodyti žalą dėl duomenų nutekėjimo?
A. Macijauskienės vertinimu, siekiant kompensacijos pravers ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) tyrimų išvados. Spalio 16 dieną inspekcija paskelbė, kad Registrų centras, Migracijos departamentas ir Informatikos ir ryšių departamentas pažeidė duomenų apsaugos reikalavimus.
„Jei sprendimas nebus apskųstas, žmonėms, siekiantiems žalos atlyginimo, teisme bus lengviau pagrįsti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Jiems nebereikės vien savo pastangomis aiškintis visų techninių incidento aplinkybių, nes didelę dalį jų jau ištyrė ir įvertino VDAI“, – komentuoja advokatė.
Tačiau atskirai reikės pagrįsti, kokią žalą dėl duomenų nutekėjimo patyrė pats žmogus. Advokatė rekomenduoja išsaugoti Registrų centro pranešimus apie tai, kokie duomenys nutekėjo, fiksuoti po incidento gautas įtartinas žinutes, skambučius ir bandymus sukčiauti.
„Reikšmingi gali būti ir paties asmens nuoseklūs paaiškinimai apie dėl incidento kilusį nerimą, nesaugumo jausmą, pasikeitusius kasdienius įpročius ar būtinybę imtis papildomų saugumo priemonių. Jeigu incidentas sukėlė rimtesnių psichologinių pasekmių, jas gali padėti pagrįsti medicininiai dokumentai, pavyzdžiui, gydytojo ar psichologo konsultacijų įrašai“, – nurodo ekspertė.
Ką daryti nespėjus prisijungti prie grupinio skundo?
Prie „HubLegal“ vedamo grupinio skundo gyventojai galėjo prisijungti iki spalio 8 dienos. Kontora skelbia ateityje planuojanti antrą grupinį skundą, tačiau apie registraciją į jį praneš atskirai.
„Kita galimybė – individualiai kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Dalyvavimas grupės ieškinyje nėra privaloma sąlyga siekiant apginti savo teises“, – įvardija A. Macijauskienė.
Prisijungimo prie grupės terminas ir laikas, per kurį apskritai galima reikalauti žalos atlyginimo, yra skirtingi dalykai.
„Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris siejamas su momentu, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą“, – primena ekspertė.
Kiek kainuoja bylinėtis dėl kompensacijos?
Kreipiantis individualiai, teisinės pagalbos kainą žmogus dengia pats.
„Bylinėjimosi išlaidos priklauso nuo bylos sudėtingumo, reikalingų įrodymų ir advokato honoraro sąlygų. Grupės ieškinio byla šiuo požiūriu gali būti patrauklesnė, nes bendros teisinės išlaidos paskirstomos didesniam nukentėjusiųjų skaičiui“, – tikina A. Macijauskienė.
Registrų centro duomenų vagystės grupės bylą vedanti „HubLegal“ viešai nurodo taikanti 30 proc. atlygį nuo konkrečiam žmogui priteistos ar taikos sutartimi sutartos kompensacijos. Mokėti už šias teisines paslaugas reikėtų tik tada, jei žmogaus reikalavimas būtų visiškai ar iš dalies patenkintas.
Pavyzdžiui, jei žmogui būtų priteista 1 000 eurų kompensacija, pagal tokį susitarimą atlygis advokatams sudarytų 300 eurų.
„Tačiau svarbu suprasti, kad sėkmės atlygio modelis savaime nereiškia, jog nesėkmingo bylinėjimosi atveju gyventojas nepatirs jokių išlaidų. Pagal bendrąsias bylinėjimosi taisykles bylą pralaimėjusiai šaliai gali tekti atlyginti kitos šalies pagrįstas bylinėjimosi išlaidas“, – įspėja ekspertė.
