23 metų vilnietė Monika nusprendė pakeisti būstą ir iš su drauge nuomojamo dviejų kambarių buto viena keltis į vieno kambario butą. Pašnekovė sako, kad buto ieškojo maždaug savaitę, o tinkamą variantą rado per dvi dienas. Vienas ir kriterijų – kad butas būtų arčiau miesto centro.
Monika gyvena Karoliniškėse, o jos darbas Šiaurės miestelyje, todėl jai reikia geresnio susisiekimo: „Iš esmės nebuvo minties, kad reikia gyventi Senamiestyje, bet žiūrėjau, kad būtų Žirmūnai, netoli Žirmūnų: Šeškinė, Antakalnis.“
Kitas svarbus kriterijus – kaina. Už dabartinį butą senos statybos name Karoliniškėse Monika su drauge moka 550 eurų per mėnesį (pridėjus mokesčius – dar daugiau), todėl ieškojo, kad kito buto kaina atitiktų kokybę. Mat kai kuriuose siūlomuose būstuose nėra visų reikalingiausių daiktų, technikos.
„Vidui iš tikrųjų neturėjau labai aukštų kriterijų. Aš tiesiog norėjau, kad būtų šviesus butas.
Man buvo labai svarbu, kad interjeras nebūtų visiškai seno, rusiško modelio. Norėjau jau atnaujinto dizaino, kad virtuvėje būtų visa reikalinga technika, nes šitame bute, kur gyvenu, ne viskas yra, ko reikia“, – pasakoja Monika.
„Ir dar norėjau, kad būtų ne per aukšti komunaliniai žiemą, nes šią žiemą labai daug mokėjome“, – priduria ji.
Dar vienas Monikai svarbus kriterijus yra gyvenamoji vieta. Moteris prioritetą teikia rajonams su žaliomis erdvėms.
„Norėjau, kad kažkur aplink būtų medžių, kad nebūtų vien tik asfaltas“, – teigia iš mažesnio miestelio kilusi Monika.
Už „inkilėlį“ – 500 ir daugiau eurų
Peržiūrėjusi ne vieną skelbimą, Monika sako, kad norint išsinuomoti padorų butą Vilniuje reikėtų skirti bent 500 eurų per mėnesį.
„Sakyčiau, vidutiniškai yra 400–500 eurų, bet 500 jau būtų vidurys, kai nori geresnio varianto. Aišku, gali rasti ir už 350 eurų, pavyzdžiui, studijos tipo butą, bet tokie jau prastesnės kokybės arba su kažkuo turi dalintis virtuve ar dar kuo nors“, – teigia pašnekovė.
„Keista, nes mes už dviejų kambarių butą dabar mokame 550 eurų, tai aš dabar už vieno kambario mokėsiu 500. Na, bet aišku, rajonas skiriasi ir namas naujesnis“, – atkreipia dėmesį ji.
Monika pastebėjo, kad nuomos kainos yra pakilusios, be to, kai kurie butai neatitinka kainos ir kokybės santykio, pavyzdžiui, yra labai maži arba be kai kurių patogumų.
„Buvau apžiūrėti vieno buto Naujamiestyje. Kainavo irgi 500 eurų, bet buvo žiauriai mažai vietos. Tai ir netiko tokia kaina, nors tame bute nėra kur apsisukti. Įeini pro duris ir matai skalbimo mašiną prieš akis, nes vonios kambaryje nėra vietos, kur ją padėti.
Vonios kambaryje net nebuvo kriauklės. Turėtum plautis rankas ar valytis dantis dušo erdvėje. Ten padarytas vandens kranas, bet nepatogu.
Ir dar – laiptinė buvo tiesiog tragiškos būklės. Nors butas visiškai atnaujintas, bet mažas. Aš nemanau, kad būtų gerai tiek mokėti už tokį variantą“, – pasakoja Monika.
Už kiek galima išsinuomoti butą?
Patikrinę didžiausią NT portalą aruodas.lt, apžvelgiame, kiek kainuoja išsinuomoti butą didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Vilnius
1 kambario butas Vilniuje kainuos vidutiniškai nuo 400 iki 600 eurų per mėnesį.
Tiesa, galima rasti variantų ir už 300 eurų, tačiau už tokią kainą dažniausiai siūlomos bendro gyvenimo (ang. co-living) erdvės. Tuo metu atnaujintas 1 kambario butas Senamiestyje (netoli MO muziejaus) su terasa, rūsiu ir vieta automobiliui kainuos 850 eurų per mėnesį.
2 kambarių butas Vilniuje kainuos vidutiniškai nuo 550 iki 850 eurų per mėnesį. Kiti variantai gali atsieiti ir 1200 eurų per mėnesį.
Kaunas
Išsinuomoti 1 kambario butą Kaune kainuos vidutiniškai nuo 300 iki 550 eurų per mėnesį. Už mažesnę kainą siūlomi itin maži butai, kurių plotas nesiekia nė 20 kvadratinių metrų.
2 kambarių butas Kaune kainuos vidutiniškai nuo 500 iki 700 eurų per mėnesį.
Klaipėda
Uostamiestyje galima dar pigiau išsinuomoti butą. Už 1 kambario butą Klaipėdoje reikės mokėti vidutiniškai nuo 300 iki 450 eurų.
2 kambarių buto nuoma Klaipėdoje atsieis vidutiniškai 450–700 eurų per mėnesį.
Bendrabučio tipo butai populiarėja, bet su viena sąlyga
NT rinkos ekspertas Mantas Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad kalbant apie nuomos kainas, būtina atsižvelgti į namo statybą – ar sena, ar nauja – ir kambarių skaičių.
„Populiariausi yra 1–2 kambarių butai, naujos statybos būstuose – vieno kambario butai, miegamuosiuose rajonuose arba aplink centrą, bet ne pačiame centre, ne senamiestyje (vadinamoje pirmoje zonoje). Tokių butų kainos diapazonas yra apie 500–600 eurų, nes didžiąją dalį rinkos sudaro naujos statybos būstai. Senos statybos būtų 400–450 eurų“, – komentuoja M. Mikočiūnas.
„Kartais pasitaiko bendrabutinio tipo mažesnių butų. Priklausomai nuo to, ar su komunikacijomis, ar be (elektros instaliacijos ir vamzdynai – red. past.), standartas nuo 300 iki 400 eurų“, – sako jis.
Bendrabučio tipo būstai, kaip teigia NT rinkos ekspertas, populiarėja dėl nedidelės kainos, bet pagrindinė nuomininkų sąlyga – kad viduje būtų patogumai ir atvestos komunikacijos.
„Bendrabučiai, ypač tie, kurie perkami, yra naujesni, suremontuoti. Dažniausiai jie yra jau perdaryti: atvestas vanduo, jie turi minimalias virtuvėles ir nedidelius sanitarinius mazgus, nes toks poreikis yra“, – paaiškina M. Mikočiūnas.
„Bendrabučių su bendrais patogumais dauguma vengia“, – priduria jis.
Miestai ir mikrorajonai: kaip skiriasi kainos?
Kaip matyti trumpoje aruodas.lt apžvalgoje, skirtinguose miestuose nuomos kainos skiriasi. Kita vertus, Kaune jos jau neatsilieka nuo Vilniaus.
„Kaune tikrai yra daug jaunimo, daug universitetų, daug studentų, kur nuoma visą laiką labai populiari ir tam yra daug potencialo, bet kainos vis tiek yra apie 30 proc. mažesnės negu Vilniuje“, – sako M. Mikočiūnas.
Kurį laiką buvo įprasta, kad nuomos kainos skiriasi ir pagal mikrorajonus: prestižiniuose rajonuose būstai brangesni, prastesniuose – pigesni. Tačiau dabar buto nuoma ir Karoliniškėse, ir Žirmūnuose arčiau miesto centro gali atsieiti 600 eurų – nuo ko tai priklauso?
„Įtakos, sakyčiau, turi įrengimas, remontas ir išpildymas. Kartais gali būti taip, kad arčiau centro, patogesnėje, strategiškai geresnėje vietoje jis kainuos tiek pat arba netgi pigiau nei butas miegamajame rajone, nes ten galbūt yra naujos statybos namas, kur mažesni komunaliniai mokesčiai, galbūt tas butas yra geriau įrengtas, suremontuotas, su naujais baldais ir galbūt yra geresnis išpildymas, t. y. ten yra džiovyklė, indaplovė ir t. t., kas automatiškai garantuoja nuomininkui didesnį komfortą ir jis už tai pasiruošęs daugiau mokėti“, – paaiškina M. Mikočiūnas.
Įvardijo, ko nori nuomininkai
Ieškodami būsto nuomai, gyventojai atsižvelgia į kainą, vietą, susisiekimą ir kitus pagrindinius dalykus. Visgi NT brokeriai pastebi dar vieną tendenciją.
„Kuo toliau, tuo vis labiau norima nieko neinvestuoti, kad kuo daugiau visko jau būtų bute: buitinė technika, mikrobanginės, virduliai, kepsninės, minkšti baldai, lovos, sofos, kėdės, stalai, skalbimo mašinos, brangesniuose butuose – džiovyklės, indaplovės.
Noras ir pageidavimas, kad kuo mažiau investicijų reikėtų pačiam nuomininkui ir kad jis kuo daugiau gautų. Jis yra pasiruošęs mokėti daugiau, bet kad butų būtų kaip įmanoma labiau išpildytas. Jaučiasi, kad niekas nenori su savo lovomis ir savo skalbimo mašinomis važinėti iš buto į butą“, – dalijasi M. Mikočiūnas.
Nuomininkams taip pat svarbi privati erdvė. Nors skelbimuose neretai siūloma itin mažų, nė 20 kv. m. ploto nesiekiančių butų, tokie, anot NT rinkos eksperto, irgi populiarėja.
„Nuomotojas, turto savininkas, irgi galvoja, kokį daiktą pasiūlyt rinkai. Nuomotojas nebūtinai gali būti fizinis asmuo, tas, kuris turi kažkokį renovuojamą butą ir jį nuomoja, bet nuomotojas gali būti ir investuotojas, kuris žiūri, kas jam labiausiai apsimoka per pajamų prizmę“, – paaiškina M. Mikočiūnas.
Kaip pasakoja ekspertas, dažnai tokie maži butai būna perdaryti iš vieno didelio. Neretai jie net neturi savo unikalaus numerio arba nėra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai.
Kadangi nuomotojui būtų sudėtinga parduoti visą didelį butą, jis, nuomodamas kelis mažus, bendrai gauna didesnes pajamas. Tuo metu nuomininkas gauna kad ir mažą, bet privačią erdvę.
„Pavyzdys – jeigu yra didelis 100 kv. m. butas ir jį pavyksta sudalinti į keturis ar penkis mažesnius, tai iš jo bendrai galima gauti gerokai daugiau pajamų nei išnuomojus tą vieną didelį 100 kv. m. butą. Dėl to nuomotojai daro būtent tokią koncepciją – skaldo butą į mažesnius turtinius vienetus.
O nuomininkui svarbiausia yra privati erdvė, kad, nors ir mažiau kvadratų, turėtų savo erdvę, negu reikėtų su kuo nors dalintis kambarį“, – teigia M. Mikočiūnas.
Tuo metu kambarių nuoma, kai kitame to paties buto ar namo kituose kambariuose gyvena kiti žmonės, pasak NT rinkos eksperto, tampa nebepopuliari.
Ar kils nuomos kainos dėl NT mokesčio?
Seimui priėmus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, gyventojams natūraliai kilo klausimas, ar dėl to nekils nuomos kainos. NT rinkos ekspertas ramina, kad nauji mokesčio pakeitimai tiesioginės įtakos nuomos kainoms greičiausiai neturės.
„Nemanau, kad tai turės įtakos nuomos kainoms, nes nuomos kainą nustato rinka, o ne pardavėjas, savininkas. Nepriklausomai nuo to, kiek reikės mokėti mokesčių, nuomos kaina yra iš principo susidėlios pagal rinkos poreikį“, – komentuoja M. Mikočiūnas.
„Tarkime, jeigu mes dėl kažkokių priežasčių nuspręsime padidinti nuomą ir tokiu atveju tapsime nekonkurencingi, tikrai greitai sumažinsime nuomą vardan to, kad butą greičiau išsinuomotų, ir nežiūrėsime, kad negalime nuomoti už 500, o reikia už 600 eurų, nes reikės mokesčius susimokėti.
Jeigu už 600 eurų nuomininkas neateis, aš vėl grįšiu prie tų 500 ir turėsiu būti priverstas nuomoti už tiek, nes kitu atveju aš išvis nieko negaunu“, – dėsto pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad nuomos kainoms įtaką daro rinkos tendencijos, todėl dėl Seimo priimto įstatymo gyventojai neturėtų jaudintis.
„Nuomininkams, ieškantiems būsto tikrai nereikėtų dėl to pergyventi ir galvoti, kad dėl to dabar pradės kilti nuomos kainos. Jeigu ir pradės kilti, tai tikrai ne dėl to“, – sako M. Mikočiūnas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
