Kita vertus, tėvai vis dažniau ieško būdų rugsėjo naštai sumažinti: laukia akcijų, lygina kainas, perka tik tai, ko iš tiesų reikia, o kai kurie dairosi ir naudotų daiktų.
Kiek šiemet kainuos mokyklinis krepšelis ir kam teks išleisti daugiausia?
Kiek kainuoja pasiruošti mokslo metams?
Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, didžiausią įtaką galutinei sumai dažnai daro ne sąsiuviniai ar pieštukai, o drabužiai, avalynė, kuprinės bei impulsyvūs pirkiniai.
Anot ekspertės, nors infliacija nebėra tokia didelė kaip prieš kelerius metus, bendras kainų lygis ir toliau auga, todėl natūralu, kad pasiruošimas rugsėjui gali pareikalauti didesnių išlaidų.
„Svarbu pabrėžti, kad didžiausią įtaką galutinei sumai dažnai daro ne kainų augimas, o mūsų pačių pirkimo įpročiai. Rugpjūtį dažnai perkama impulsyviai – į krepšelį patenka ne tik būtinos mokyklinės prekės, bet ir nauji drabužiai, avalynė ar technologijos, kurių tuo metu galbūt nebūtina keisti“, – pastebi S. Strockytė-Varnė.
Panašiai situaciją vertina ir „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
„Daugelio prekių kainos auga kiekvienais metais, stipri konkurencija ir ankstyvos akcijos kanceliarinių prekių pasiūloje leidžia gyventojams pasiruošti mokslo metams už panašią sumą kaip ir pernai. Tačiau ten, kur pasiūla mažesnė, pavyzdžiui, pratybų ar uniformų gamyboje, infliacija jaučiama“, – sako J. Cvilikienė.
S. Strockytės-Varnės teigimu, jei vaikui reikia tik papildyti kanceliarinių priemonių atsargas ir įsigyti kelis naujus drabužius, dažniausiai užtenka 100–200 eurų. Tačiau jei tenka pirkti naują kuprinę, uniformą, avalynę ar kitus brangesnius daiktus, pasiruošimas mokyklai gali kainuoti 300 eurų ir daugiau.
Tuo metu J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad pirmokų tėvams išlaidos gali būti gerokai didesnės nei vyresnių mokinių šeimoms. „Swedbank“ finansų instituto skaičiavimais, pigiausias pirmoko mokyklinis krepšelis šiemet kainuoja apie 380 eurų, nes į jį įtraukiamos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir kuprinė, uniforma, sportinė apranga, pratybos bei kitos būtiniausios priemonės.
Reikšmingų kainų pokyčių prekybininkai nefiksuoja
Šeimos pasiruošimui mokyklai gali išleisti nemažas sumas, vis dėlto prekybininkai ramina – pagrindinių mokyklinių priemonių kainos šiemet išliko panašios kaip ir praėjusiais metais.
„Maximos“ ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė sako, kad bazinio mokyklinių prekių krepšelio kaina šiemet nebrango ir išliko panaši kaip praėjusiais metais.
Panašias tendencijas įvardija ir kiti prekybininkai.
„Lidl“ atstovas Antanas Bubnelis pažymi, kad svarbiausių mokyklinių prekių kainos šiemet taip pat išliko panašios kaip pernai. Pasak jo, bazinis mokyklinių prekių rinkinys, kurį sudaro beveik 20 skirtingų priemonių – nuo sąsiuvinių iki kuprinės – kainuoja maždaug 23 eurus.
Prekybos tinklai „Rimi“, „Iki“ bei „Norfa“ taip pat teigia nefiksuojantys reikšmingų mokyklinių prekių kainų pokyčių.
Prie panašių išvadų prieina ir didžiausias knygynų tinklas Lietuvoje „Pegasas“. Jo rinkodaros vadovas Tautgirdas Budrys sako, kad daugiau nei pusės mokyklinių prekių kainos šiemet išliko tokios pačios kaip ir pernai.
„Gerų žinių tėvams šiemet turime daugiau nei blogų, nes daugiau nei pusė mokyklinių prekių pas mus kainuoja lygiai tiek pat, kiek ir pernai, o ten, kur kainos koregavosi, pokytis yra nedidelis – vidutiniškai iki 2,5 proc.“ – sako T. Budrys.
Pasak T. Budrio, labiausiai pabrango plastikiniai sąsiuvinių ir knygų aplankalai – jų kainos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tam įtakos turėjo pabrangusios plastiko žaliavos. Šiek tiek pabrango ir Lietuvoje gaminamos dūdelės.
Tėvai naujiems mokslo metams ruošiasi anksčiau
Prekybininkai pastebi dar vieną tendenciją – gyventojai naujiems mokslo metams pradeda ruoštis vis anksčiau.
„Maxima“ aktyvesnį mokyklinių prekių pirkimą fiksuoja jau nuo pirmų rugpjūčio dienų, o didžiausio pirkėjų srauto tikisi nuo rugpjūčio vidurio.
Tuo metu „Rimi“ skaičiuoja, kad liepos pabaigoje mokyklinių prekių paklausa buvo beveik trečdaliu didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Iki“ taip pat pastebi augantį aktyvumą – aplankalų, segtuvų ir kitų kanceliarinių prekių pardavimai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo net kelis kartus.
Įdomias tendencijas atskleidė ir „Lidl“ užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa. Ji parodė, kad 50 proc. tėvų šiemet planuoja pasiruošimui mokyklai išleisti panašiai kaip pernai, o 37 proc. vieno vaiko krepšeliui ketina skirti 101–200 eurų.
Tačiau pasikeitė tai, ką tėvai perka pirmiausia. Net 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad pirmiausia įsigis drabužius ir avalynę, o tik vėliau rūpinsis kanceliarinėmis priemonėmis.
Ieško akcijų, tačiau kokybės neaukoja
Prekybininkai sutaria, kad pirkėjai vis dažniau planuoja išlaidas ir aktyviai ieško nuolaidų.
„Rimi“ duomenimis, daugiau kaip 70 proc. pirkėjų ieško geriausių pasiūlymų, todėl pasiruošimas mokyklai nėra išimtis. Tuo metu „Iki“ pastebi, kad gyventojai į parduotuves ateina su iš anksto sudarytais sąrašais, tačiau taip pat ieško ir kokybiškų prekių.
„Lidl“ atstovas pastebi, kad vis daugiau pirkėjų renkasi didesnes pieštukų, trintukų ar žymeklių pakuotes – taip vieneto kaina tampa mažesnė, o priemonių pakanka ilgesniam laikui arba jomis gali dalintis keli šeimos vaikai.
Prekybininkai taip pat vilioja akcijomis. Pavyzdžiui, tiek „Maxima“, tiek „Rimi“ su lojalumo kortelėmis siūlo 50 proc. nuolaidą kanceliarinėms prekėms, perkant dvi ar daugiau prekių. Be to, „Maxima“ 40 proc. nuolaidą taiko ir vaikų aprangai bei avalynei. Panašias akcijas mokyklinėms prekėms siūlo ir kiti prekybos tinklai.
„Pegaso“ atstovo T. Budrio teigimu, šiuolaikiniai tėvai taupo kitaip nei anksčiau – jie ne tik aktyviau ieško akcijų, bet ir stengiasi pirkti sąmoningiau. Anot jo, ten, kur kokybės skirtumai nėra esminiai, pavyzdžiui, renkantis sąsiuvinius ar smulkią kanceliariją, galima sutaupyti, o daugiau investuoti į ilgaamžius pirkinius, tokius kaip kuprinė ar pietų dėžutė.
Ekspertės pataria planuoti iš anksto
SEB banko ekspertė sako, kad didžiausia klaida – visus pirkinius palikti paskutinėms rugpjūčio dienoms.
Pirmiausia S. Strockytė-Varnė rekomenduoja peržiūrėti namuose jau turimas mokyklines priemones, sudaryti konkretų trūkstamų daiktų sąrašą ir tik tuomet vykti apsipirkti.
J. Cvilikienė taip pat pataria prieš apsiperkant peržiūrėti namuose turimas mokyklines priemones, pirkti tik tai, ko iš tiesų prireiks, o uniformų, kuprinių ar kitų brangesnių daiktų ieškoti naudotų prekių ar bendruomenių mainų grupėse.
Tiek SEB banko ekspertė Sigita Strockytė-Varnė, tiek „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sutaria, jog pirkinius verta paskirstyti ilgesniam laikui, pasinaudoti akcijomis, o prireikus – apsvarstyti ir naudotų daiktų rinką.
„Kas mėnesį atsidedant po 20–30 eurų, per metus galima sukaupti 240–360 eurų, kurie leis rugsėjui pasiruošti be streso“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Jos teigimu, finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo iš anksto planuoti reguliarias metų išlaidas, todėl pasiruošimas naujiems mokslo metams neturėtų tapti netikėta našta šeimos biudžetui.
Skiria 148 eurų paramą reikmėms įsigyti
Socialinės apsaugos ir darbo minsiterija (SADM) primena, kad kai kuriems mokiniams gali būti skiriama socialinė parama mokinio reikmenims įsigyti.
Ji priklauso mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą.
Anot ministerijos, mokiniai turi teisę į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 349,5 euro).
Taip pat tokia teisė priklauso ir tiems, kurių šeimojė vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 euro), atsižvelgiant į šeimos gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai šeima augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas šeimos narys yra su negalia.
Be to, savivaldybių administracijos turi teisę paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimtiniais atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 582,5 euro).
SAMD prideda, kad mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžių (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 148 euro) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.
Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
Kad mokinys naujais mokslo metais gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.
Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžių (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 148 Eur) suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.
Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.
Tekstą parengė Viktorija Montvydaitė.
