UAB „4finance“, plačiai žinomas prekės ženklu „Sms credit“ naudotojas, ir teikia greitųjų paskolų paslaugas. Skolinantis pinigus asmenys paraišką gali pildyti internetu, skambinant telefonu arba pateikti spaudos kioske.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atlikusi patikrinimą UAB „4finance“ nustatė, kad klientų bylose su kuriais paskolos sutartys buvo sudarytos internetu, t. y. kai klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę, nėra klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą informacijos apie klientą, gaunamos kartu su kliento pavedimu iš kitos finansų įstaigos, neužtenka, kad būtų sudaryta visa kliento tapatybei nustatyti reikalaujamų duomenų apimtis.
Pagal galiojančius teisės aktus, reikiamą kliento tapatybės duomenų apimtį garantuoja duomenys apie klientą, gauti iš asmens tapatybės dokumento, arba notariškai patvirtintos jo kopijos, o finansų įstaiga visada privalo turėti tapatybei nustatyti pateikto kliento dokumento originalo kopiją, patvirtintą darbuotojo parašu ir antspaudu.
FNTT skirdama ypatingą dėmesį pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimui, įspėja visas greitųjų kreditų bendroves tinkamai naudoti kliento tapatybės nustatymo priemones. Teisės aktų reikalavimus atitinkantis kliento tapatybės nustatymas turi būti pagrįstas asmens tapatybės dokumentais.
Tinkamas kliento tapatybės nustatymas užkirs kelią telefoniniams sukčiams, kai nusikaltėliai apgaule gauna daugiatūkstantinius kreditus kitų žmonių vardu, pasinaudodami jų bankų sąskaitomis ir slaptažodžiais.
Advokato Dr. Rimanto Simaičio komentaras
„UAB „4finance” ir jos vadovas FNTT protokole ir Kauno miesto apylinkės teismo nutarime išdėstytą poziciją laiko nepagrįsta ir neatitinkančia Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl šis sprendimas bus skundžiamas apeliacine tvarka.
Bendrovės taikomą asmens tapatybės nustatymo praktiką per elektroninės bankininkystės sistemas valstybės institucijos ir kitos privačios bendrovės sėkmingai naudoja asmens tapatybei nustatyti net tokio lygio paslaugoms kaip procesinių dokumentų teismui pateikimas ar jų įteikimas proceso dalyviams, taip pat teikiant kitas viešąsias e.paslaugas.
Pakartotinis fizinis asmens dokumento patikrinimas iš esmės paneigia elektroninio verslo galimybes ir kelia nepasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijų teikiamomis viešosiomis e. paslaugomis. Manytume, kad aiškinimas, jog tapatybė negali būti nustatoma nuotoliniu būdu pasinaudojant unikaliai fizinius asmenis identifikuojančiais duomenimis iš patikimų šaltinių, tokių kaip bankai, yra neteisingas ir griauna Lietuvos informacinės visuomenės pamatus.
Kur matome realią problemos ašį, ties kuria reikėtų aktyviau dirbti valstybės institucijoms ir pareigūnams - aktyviau ir veiksmingiau kovoti su elektroninės tapatybės duomenų vagystėmis. Taip pat būtina aktyviau šviesti visuomenę, kad būtų labiau saugomos techninės priemonės ir duomenys, kurių pagalba nustatoma tapatybė elektroninėje erdvėje.
Jeigu jau suprantame, kaip svarbu saugoti buto ar automobilio raktus, turime pradėti suvokti, kad dar svarbiau saugoti prisijungimo slaptažodžius prie elektroninės bankininkystės ir kitus analogiškus duomenis, nes nusikalstamai pasinaudojus elektronine tapatybe galima sukelti ne ką mažesnę turtinę žalą nei pavogus automobilį ar apvogus butą.
Viena pagrindinių problemų paminėtoje byloje, kurią, yra pagrindas manyti, kad kol kas neteisingai sprendžia atsakingos institucijos – LR Vyriausybės nutarimo lygmens teisės aktų neatitikimas Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymui bei Europos Sąjungos Direktyvai, kurią šis įstatymas įgyvendino. Skirtingai nei Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos aukštesnės galios teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės poįstatyminiu aktu patvirtintose tapatybės nustatymo taisyklėse neperkelta galimybė atlikti klientų identifikavimą nuotoliniu būdu pasinaudojant duomenimis iš patikimo šaltinio, tokio kaip bankas.
Tai bus vienas svarbių skundo argumentų. Bendrovė svarsto galimybę inicijuoti skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos vykdomo Europos Sąjungos teisės pažeidimo, kuomet poįstatyminiais Vyriausybės teisės aktais ir jų taikymo praktika užkertama galimybė nustatinėti tapatybę Europos Sąjungos teisėje pripažintais nuotoliais tapatybės nustatymo būdais.
Advokato Dr. Rimanto Simaičio komentaras:
„UAB „4finance” ir jos vadovas FNTT protokole ir Kauno miesto apylinkės teismo nutarime išdėstytą poziciją laiko nepagrįsta ir neatitinkančia Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, todėl šis sprendimas bus skundžiamas apeliacine tvarka.
Bendrovės taikomą asmens tapatybės nustatymo praktiką per elektroninės bankininkystės sistemas valstybės institucijos ir kitos privačios bendrovės sėkmingai naudoja asmens tapatybei nustatyti net tokio lygio paslaugoms kaip procesinių dokumentų teismui pateikimas ar jų įteikimas proceso dalyviams, taip pat teikiant kitas viešąsias e.paslaugas.
Pakartotinis fizinis asmens dokumento patikrinimas iš esmės paneigia elektroninio verslo galimybes ir kelia nepasitikėjimą Lietuvos valstybės institucijų teikiamomis viešosiomis e. paslaugomis. Manytume, kad aiškinimas, jog tapatybė negali būti nustatoma nuotoliniu būdu pasinaudojant unikaliai fizinius asmenis identifikuojančiais duomenimis iš patikimų šaltinių, tokių kaip bankai, yra neteisingas ir griauna Lietuvos informacinės visuomenės pamatus.
Kur matome realią problemos ašį, ties kuria reikėtų aktyviau dirbti valstybės institucijoms ir pareigūnams - aktyviau ir veiksmingiau kovoti su elektroninės tapatybės duomenų vagystėmis. Taip pat būtina aktyviau šviesti visuomenę, kad būtų labiau saugomos techninės priemonės ir duomenys, kurių pagalba nustatoma tapatybė elektroninėje erdvėje. Jeigu jau suprantame, kaip svarbu saugoti buto ar automobilio raktus, turime pradėti suvokti, kad dar svarbiau saugoti prisijungimo slaptažodžius prie elektroninės bankininkystės ir kitus analogiškus duomenis, nes nusikalstamai pasinaudojus elektronine tapatybe galima sukelti ne ką mažesnę turtinę žalą nei pavogus automobilį ar apvogus butą.
Viena pagrindinių problemų paminėtoje byloje, kurią, yra pagrindas manyti, kad kol kas neteisingai sprendžia atsakingos institucijos – LR Vyriausybės nutarimo lygmens teisės aktų neatitikimas Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymui bei Europos Sąjungos Direktyvai, kurią šis įstatymas įgyvendino. Skirtingai nei Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos aukštesnės galios teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės poįstatyminiu aktu patvirtintose tapatybės nustatymo taisyklėse neperkelta galimybė atlikti klientų identifikavimą nuotoliniu būdu pasinaudojant duomenimis iš patikimo šaltinio, tokio kaip bankas. Tai bus vienas svarbių skundo argumentų. Bendrovė svarsto galimybę inicijuoti skundą Europos Komisijai dėl Lietuvos vykdomo Europos Sąjungos teisės pažeidimo, kuomet poįstatyminiais Vyriausybės teisės aktais ir jų taikymo praktika užkertama galimybė nustatinėti tapatybę Europos Sąjungos teisėje pripažintais nuotoliais tapatybės nustatymo būdais.
