Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Liepsnoja tanklaiviai prie Hormuzo sąsiaurio. Ramybės nedaug, Irano ir Jungtinių Valstijų akistata tęsiasi. Irano revoliucinė gvardija pareiškė Bahreine sunaikinusi Jungtinių Valstijų ankstyvojo perspėjimo radiolokatorių. Tai pirmas toks pareiškimas per kelis mėnesius.
Dėl besitęsiančio chaoso naftos kaina toliau šokinėja. Ramybės rinkose nepridėjo ir demokratų pergale pasibaigę Jungtinių Valstijų vidurio termino rinkimai.
„Esminių ekonominės politikos pokyčių kol kas nesitikima. Tikimąsi daugiau debatų ir trikdžių parlamente. <...> Turėjome pirmą optimizmo pliūpsnį, tada rinkos sunerimavo, kad demokratai ketina sureguliuoti dirbtinio intelekto sektorių, paskatino tam tikrą išsipardavimą akcijose, kuris vėl atšoko. Nuotaikos yra pakankamai permainingos“, – aiškino „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.
„Tikimybės, kad laivų judėjimas Hormuzo sąsiauriu atsistatys, siekia 15-18 procentų, kas reiškia, kad rinka kol kas fundamentaliai visiškai netiki, kad konfliktas greitai pasibaigs“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dyzelino kaina išliks aukšta
Dėl tvyrančios nežinomybės bei neapibrėžtumo degalai išlieka brangūs. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, lapkričio 13-ąją dyzelino litras vidutiniškai šalies degalinėse kainavo 2 eurus ir 18 centų. Šių degalų kaina ties 2 eurų ir 20 centų riba laikosi kelias savaites iš eilės.
„Ar pripratome prie tų degalų kainų? – Nė kiek. Švedijoje pigesni. Kęsti jau nebeįmanoma, valdžiai gerai, kažkam gerai, jeigu nutarė taip ir bus. Nieko nepadarysime.“
„Nepriprasime niekada, visada didelės jos bus . <...> Tikimės, kad greitai atpigs. Po naujų metų tikiuosi, kad atpigs, bet čia, žinote, taip sakant...“
„Deriname pagal situaciją. Jeigu nereikia kažkur toli važinėti, tai mes niekur nevažiuojame. Jeigu jau būtinybė, taip važiuojame.“
„Pražiopsosiu, per daug prisipilsiu, neturiu pinigų tiek, palaukit. <...> Labai sunkiai, paskutinius 40 eurų turiu.“
Lietuva kol kas nepasekė Lenkijos ar Latvijos pavyzdžiu. Lietuvos kaimynės sumažino mokesčius degalams, dėl to jie ten pigesni. Litras dyzelino lapkričio 9-ąją Latvijoje pigesnis vidutiniškai 14 centų. O Lenkijoje 47 centais.
Kada atpigtų degalai?
Valdantieji nusprendė įvesti laikiną degalų gamybos įmonių neplanuoto pelno apmokestinimą, kuris pasak premjero, kitų metų biudžetą leistų padidinti preliminariai iki 70 milijonų eurų. Papildomas naftos perdirbėjų pelnas susidaro dėl karo Irane ir išaugusių perdirbimo maržų. Šie pinigai, pasak dalies valdančiųjų, esą galėtų būti panaudoti degalų akcizo mažinimui. Pasak ekonomistų, net jei karas Irane baigtųsi greitai, reiktų laiko, kol atpigtų degalai.
„Netgi jeigu naftos kaina nukris artimiausiu metu. Dyzelino kaina ko gero išliks aukšta. Ypatingai Europoje, nes yra didžiulis struktūrinis trūkumas“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai aiškina, kad degalai geriausiu atveju galėtų pigti kitąmet.
„Prognozuojamas kainų sumažėjimas, energetinių išteklių yra labiau antroje žiemos pusėje, pavasarį, nes žala jau padaryta, Rubikonas peržengtas, kol nusikaskaduotų kainų sumažėjimas iki mūsų regiono, iki vartotojo kišenių praeis nemažai laiko“, – minėjo Ž. Mauricas.
Energinių išteklių kainas Europoje smarkiai lems žiema. Kuo šaltesnė, tuo europiečiams teks mokėti daugiau.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
