Vilniaus apygardos teismas sausio 6 dieną atmetė „LTG Infra“ prašymą panaikinti pernai rugsėjį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Jos buvo pritaikytos Latvijos įmonių „Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ prašymu.
„Atsakovė („LTG Infra – BNS) nepagrindė, jog pasikeitė aplinkybės, dėl kurių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas arba jų taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų“, – BNS pranešė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.
Teismas pažymėjo, kad laikinas draudimas pasirašyti sutartį užtikrina skaidrias pirkimo procedūras. Jo sprendimas dar gali būti skundžiamas.
„Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ teisme siekia pripažinti neteisėtu ir panaikinti „Lietuvos geležinkelių“ ir „LTG Infros“ praėjusių metų liepos sprendimą atmesti Latvijos įmonių pasiūlymą. Ieškinio užtikrinimui jos prašė laikimai uždrausti „LTG Infrai“ pasirašyti sutartį.
Vilniaus apygardos teismas pernai rugsėjį, o spalį – ir Apeliacinis teismas tenkino prašymą.
„Alstom Baltics“ ir „Belam-Riga“ teismo taip pat paprašė pripažinti neteisėtu „Lietuvos geležinkelių“ ir „LTG Infros“ pernai rugsėjo sprendimą konkurentėms neatskleisti AŽD ir „Fimos“ pasiūlymo bei jį panaikinti. Latvijos įmonės, be kita ko, prašė neteisėtu pripažinti geležinkelių liepą priimtą sprendimą laimėtoju pripažinti AŽD ir „Fimą“.
Vilniaus apygardos teismas abi bylas pernai lapkritį sujungė, o teismo sprendimas bus skelbiamas sausio 14 dieną.
Kaip rašė BNS, Latvijos įmonės yra sakiusios, kad jų pasiūlymas po dvejus metus trukusių derybų buvo atmestas nesant aiškaus teisinio pagrindo.
Tuo metu „LTG Infra“ teismui anksčiau aiškino, kad projektas įtrauktas į Vyriausybės strateginių projektų portfelį, o jo pirmąjį etapą numatoma įgyvendinti iki 2030 metų, ir vienas jo darbų yra jau įrengto europinio standarto geležinkelio nuo Kauno iki sienos su Lenkija modernizavimas įdiegiant signalizacijos sistemas – šiuos darbus būtina baigti iki 2027 metų pabaigos.
Anot konkurso laimėtojų „Fimos“ bei AŽD, draudimas pasirašyti ir vykdyti sutartį gali lemti, kad projektas nebūtų įgyvendintas laiku.
LTG atstovas Domas Jurevičius anksčiau BNS teigė, kad būsimasis rangovas turės modernizuoti ruože jau įrengtą europinio standarto liniją – įdiegti signalizacijos bei susijusias sistemas pagerinant jos saugumą ir galimybes.
2015 metais nutiesta linija nuo Kauno (Jiesios) iki Lenkijos sienos dar bus modernizuojama, kad atitiktų europinius standartus – antrąjį jos ruožą projektuos Vokietijos „Deutsche Bahn“ grupės įmonė „Deutsche Bahn Engineering & Consulting“ – ji ir bendra trijų Baltijos šalių įmonė „RB Rail“ ir „LTG Infra“ rugpjūtį pasirašė 38,3 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį.
Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos geležinkelių įmonės su Ispanijos konsorciumu „Cobelec Rail Baltica“, kuriame yra bendrovės „Cobra Instalaciones y Servicios“ ir „Elecnor Servicios y Proyectos“, yra pasirašiusios 1,77 mlrd. eurų (be PVM) vertės „Rail Baltica“ elektrifikavimo sutartį.
Beveik 100 kilometrų ilgio ruožas nuo Kauno iki Lenkijos sienos yra europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ dalis.
