Vilniaus apygardos teismas lapkričio 4 dieną atmetė „Bitės“ ieškinį, kuriuo ji ginčijo gegužės 29 dienos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimą, kad įmonė neteisėtai pakeitė 2022 ir 2023 metų sutartimis nustatytus pokalbio ir interneto mokesčius jos paslaugų pardavėjai.
Be to, teismas leido bendrovėms per 30 dienų susitarti taikiai bei pateikti sutartį teismui.
„Bitės“ korporatyvinės komunikacijos vadovo Jauniaus Špakausko teigimu, bendrovė teismo sprendimą skųs, nes jame pasigedo teisinių argumentų. Pasak jo, „Internetas Vilniuje“ teisme siekia išskirtinių sąlygų, palyginti su kitais bendrovės klientais.
„Su „Internetas Vilniuje“, kaip ir su visais partneriais, aiškiai susitarėme dėl paslaugų sąlygų keitimo. Jei iškilo aplinkybės, kurių negalėjai numatyti, tai mes, kaip paslaugos tiekėjas, žinoma, turime teisę keisti paslaugų kainas. Tą ir padarėme sutarčių rėmuose“, – komentare BNS teigė J. Špakauskas.
Teismas atmetė „Bitės“ argumentus, kad įkainiai padidinti pagrįstai, nes labiau nei planuota išaugo jos investicijos į 5G ryšio plėtrą bei veiklos kaštai.
Teisėjas Vaclovas Paulikas sutiko su RRT nuomone, kad „Bitė“ neįrodė, kodėl turėjo pabranginti paslaugas, o investicijos į 5G tinklą negali būti laikoma objektyvia priežastimi.
„(„Bitė Lietuva“ – BNS) yra profesionali ir stambi telekomunikacijų paslaugų teikėja, todėl prieš sudarydama sutartinius santykius su vartotojais ar verslo klientais bei elektroninio ryšio paslaugų perpardavėjais, turėjo ir galėjo įvertinti investicijų poreikį bei rizikas, susijusias su naujos kartos ryšio infrastruktūros diegimu, galimus efektyvumo svyravimus, elektros kainų pokyčius bei ekonominės aplinkos kaitą“, – nutartyje teigė teismas.
„Bitė Lietuvos“ teigimu, prieš kelerius metus jos nustatyti įkainiai nebeatitiko rinkos situacijos bei buvo koreguoti pagrįstai – 2022-aisiais dalyvaudama dažnių aukcione ji nežinojo, kiek tiksliai turės investuoti į 5G plėtrą bei išleido daugiau nei planuota dėl augusių energijos sąnaudų, spartesnio atlyginimų augimo. Pasak jos, RRT į tai nesigilino.
„Bitė“ aiškino, jog galėjo įkainius keisti vienašališkai, nes tai buvo numatyta sutartyje, be to, kainų pokyčiai nebuvo dideli.
„Bitė“ vienodas sąlygas nustato visiems partneriams, antraip vieni rinkos dalyviai įgautų pranašumą vien todėl, kad įperka brangesnius advokatus“, – BNS sakė J. Špakauskas.
„Internetas Vilniuje“ teismui nurodė, kad „Bitės“ sprendimas investuoti į tinklą yra strateginis verslo pasirinkimas, o ne nekontroliuojama būtinybė, be to, anot jos, įkainiai išaugo smarkiai, tad siekiant išvengti finansinių nuostolių kaštai turėjo būti perkelti galutiniams vartotojams.
Tuo metu teismas aiškino, kad „Bitės“ teiginiai, neva 2022 metais dalyvaudama 5G dažnių aukcione ji nežinojo, kiek tiksliai turės investuoti, nepaneigia, kad investicijų „būtinybė ir masto kryptis jai buvo objektyviai žinoma ir iš esmės prognozuojama“.
„5G tinklo plėtra negali būti vertinama kaip netikėta ar nenuspėjama aplinkybė, galinti sudaryti pagrindą vienašališkai keisti kainas. Be to, ieškovė („Bitė Lietuva“ – BNS) pasirinkdama savo veiklos plėtrą ir jos būdus, turi prisiimti galimas finansines pasekmes“, – konstatavo teismas.
Kaip rašė BNS, dėl „Bitės“ vienašališkai padidintų kainų taip pat bylinėjasi kita interneto paslaugų tiekėja „Consilium Optimum“, veikianti prekės ženklu „Fastlink“, kurios atžvilgiu RRT tuo pačiu gegužės 29-osios nutarimu taip pat nusprendė, jog „Bitė“ kainą kėlė nepagrįstai.
„Bitė Lietuva“ komentaras
Savo poziciją išdėstė ir „Bitė Lietuva“.
„Teismo sprendimas – beprecedentis, jame pasigedome teisinių argumentų. Sutartyje su „Internetas Vilniuje“, kaip ir su visais partneriais, aiškiai susitarėme dėl paslaugų sąlygų keitimo. Jei iškilo aplinkybės, kurių negalėjai numatyti, tai mes, kaip paslaugos tiekėjas, žinoma, turime teisę keisti paslaugų kainas. Tą ir padarėme savo turimų sutarčių rėmuose.
Kas sprendime unikalu, pasirodo, „Bitė“ turėjo numatyti tai, ko nenumatė geriausi Nobelio ekonomikos laureatai – didžiausių elektros kainų ir aukščiausios infliacijos Europoje, karo Ukrainoje, pabrangusios įrangos ir į viršų šovusių atlyginimų. Tad tokiam teismo sprendimui ruošėmės ir jį tikrai skųsime.
Kartu nepasiduosime ir „Internetas Vilniuje“ spaudimui – nei susitikimų metu, nei per teismus, nei per advokatų pretenzijas. „Bitė“ vienodas sąlygas nustato visiems partneriams, tad išskirtinių sąlygų teismuose gauti nepavyks.
Apgailestauju, kad dalis verslininkų per teismus siekia išskirtinių sąlygų. Lietuvos įstatymai nustato, kad kai dvi bendrovės tariasi dėl bendradarbiavimo, jos sutartyje ir susitaria, kokios sąlygomis tas bendradarbiavimas vyks. „Bitė“ vienodas sąlygas nustato visiems partneriams, antraip vieni rinkos dalyviai įgautų pranašumą vien todėl, kad įperka brangesnius advokatus“, – komentuoja Jaunius Špakauskas, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.
