„Apie „airBaltic“ (…) – esant tokiai finansinei situacijai valstybėje, esant visiems kitiems aspektams ir reikalingumui mūsų lėšas skirti ir gynybai, ir kelių infrastruktūrai, ir atlyginimams, ir mokykloms, ir gydymo įstaigoms, investuoti į „airBaltic“ tikrai nėra racionalu. Nėra verslo planas Lietuvai dešimtis ar šimtą milijonų investuoti, kai mums reikia kitur tas lėšas padėti“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Taminskas.
„airBaltic“ yra emocija. Aš suprantu, kad emocija yra malonu, kai tu gali pasakyti, kad irgi esi įmonės dalininkas, ant lėktuvo uodegos yra Lietuvos vėliavėlė nupiešta, tačiau mokėti šiai dienai tokius pinigus už emociją, aš manau, nėra teisinga“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, aviakompanijos sprendimas atsisakyti dalies skrydžių iš Lietuvos bei sumažinti jų apimtį nėra tiesiogiai susijęs su finansinėmis įmonės problemomis, sprendimus koreguoti skrydžius nuolat priima visos oro linijos.
„Tai yra natūralus, keičiantis sezonui, skrydžių planų koregavimas. Lygiai taip pat „Wizz Air“ koreguoja žiemos sezoną, pavasarį (…) „Ryanair“, LOT ir kitos aviakompanijos. Tai tiesiog politinių oponentų bandymas sujungti dvi atskiras temas į vieną, viską suplakti ir pasakyti, kad tai yra dėl „airBaltic“ finansinės padėties“, – tikino J. Taminskas.
„Atkreipsiu dėmesį, kad „airBaltic“, žiemos sezonu pakoregavęs skrydžių planą dėl skrydžių užimtumo ir kitų aspektų, tarkime, atsisakęs skrydžio į Berlyną, žiemos sezonu atidarė papildomą naują skrydį į Šveicariją, nes ten slidinėjimo sezonas – kad vieno skrydžio atsisako, o kitą atidaro, praleidžiamas tas aspektas“, – pažymėjo ministras.
Pasak jo, siekiant gerinti susisiekimą, svarbiausia yra diversifikuoti skrydžius įvairiomis kryptimis per skirtingas aviakompanijas.
„Negalima turėti vienos kompanijos ir ant vienos kompanijos viską pastatyti“
J. Taminsko nuomone, kuo daugiau bendrovių vykdys skrydžius iš Lietuvos, tuo geriau bus užtikrinama, jog pasitraukus vienai įmonei rinka bus užpildyta, bus užtikrintas skrydžių tęstinumas.
„Negalima turėti vienos kompanijos ir ant vienos kompanijos viską pastatyti. Tuomet, atsitikus geopolitinei situacijai ar finansinei situacijai tam tikrai, apskritai liksi be jokių skrydžių. Tai tikrai yra džiugu, kad mes turim ir (Suomijos – ELTA) „Finnair“, ir (Lenkijos – ELTA) LOT, ir kitas aviakompanijas, ir ten, kur atsisako ar viena kompanija nutraukia skrydį, ateina kita kompanija“, – sakė ministras.
Anot jo, Lietuvai ypač svarbu vykdyti skrydžius į pagrindinius Europos oro uostus, vadinamuosius „hub'us“, ir turėti užtikrinti didesnį jungiamųjų skrydžių skaičių.
„Per jungiamuosius skrydžius mes esame viena pirmaujančių Europos Sąjungoje šalių, turėdami geriausią susisiekimą jungiamųjų skrydžių prasme“, – teigė ministras.
Kaip skelbė ELTA, su finansiniais sunkumais susidurianti „airBaltic“ kitų Baltijos šalių vyriausybėms anksčiau buvo pateikusi siūlymus įsigyti dalį akcijų.
Klausimą dėl „airBaltic“ situacijos šią savaitę viešėdamas Rygoje su Latvijos kolega aptarti ketina ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuojamą viešą akcijų platinimą ir šiuo metu nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, skelbta metinėje „airBaltic“ ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad nepaisant numatomo veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, 2026 m. oro linijos veiks su neigiamu laisvu pinigų srautu, o remiantis dabartinėmis prognozėmis vadovybė tikisi, kad šio žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pirmadienį teigė, kad „airBaltic“ nemokumas būtų pats blogiausias pasirinkimas Latvijai, todėl jis teigė besitikintis, kad jo vadovaujama Vyriausybė padarys viską, kad bendrovė išsilaikytų.
Premjeras neatmetė, kad prie to galėtų prisidėti valstybė, bet pabrėžė, kad privačios investicijos – būtinos.
Aviakompanijos „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 44,337 mln. eurų ir buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 metais. Pernai „airBaltic“ apyvarta lyginant su 2024 m. padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
