„Sistemingas ir koordinuotas tokios informacijos skleidimas kelia pagrįstų įtarimų, kad tai gali būti prieš Taivaną ir Lietuvą nukreipto kognityvinio karo dalis“, – ketvirtadienį feisbuke teigė atstovybė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Taivanas išlieka įsipareigojęs stiprinti bendromis demokratijos ir laisvės vertybėmis grindžiamą bendradarbiavimą su Lietuva.
Pasak atstovybės, pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vėl plinta teiginiai, kad Taivanas yra vienas pagrindinių rusiško pirminio benzino importuotojų, nors Taivano vyriausybė šią informaciją paneigė dar pernai spalį.
Atstovybės teigimu, Taivano valstybinė įmonė „CPC“ rusiškos žalios naftos, pirminio benzino ir kitų susijusių produktų pirkimą nutraukė 2023 metais.
Tuo metu privati naftos perdirbimo bendrovė „Formosa“, pasibaigus komercinei sutarčiai, nuo šių metų vasario taip pat nebeimportuoja rusiškos žalios naftos ir lengvųjų naftos produktų, teigiama pareiškime.
Remiantis atstovybės pateiktais Taivano muitinės duomenimis, šiemet iki spalio pagrindinės pirminio benzino tiekėjos buvo Jungtiniai Arabų Emyratai, Singapūras, Graikija, Jungtinės Valstijos ir Kataras. Importo iš Rusijos šiuo laikotarpiu neužfiksuota.
„Šie duomenys aiškiai rodo, kad šiuo metu platinami teiginiai neatitinka tikrovės“, – nurodė atstovybė.
„Apmaudu, kad visuomenė yra klaidinama pasitelkiant pasenusius duomenis“, – pridūrė ji.
Pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl santykių su Kinija normalizavimo ir Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimo, dalis už gilesnius ryšius su Pekinu pasisakančių politikų pabrėžia, jog su Rusija prekiauja ir Taivanas, tad Kinijos vaidmuo remiant Maskvą yra perdedamas.





