Paulius Grinkevičius
Kol ilsėsimės per didžiąsias metų šventes – Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius metus – mūsų šalies ekonomika, skirtingais ekonomistų skaičiavimais, generuos nuo 400 mln. iki daugiau nei milijardo litų mažesnį bendrąjį vidaus produktą (BVP), palyginus su BVP, kurį sukurtume šias dienas dirbdami.
Šiemet vasarą konsultacijų bendrovė „Mercer“ atliko tyrimą, kuris parodė, kad lietuviai per metus turi 20 darbo dienų atostogų ir, lyginant su kitomis ES valstybėmis, ypatingai niekuo neišsiskiria. Tačiau palyginus šventinių dienų skaičių, tais metais, kai buvo atliekamas tyrimas, lietuviai, turėdami 13 šventinių nedarbo dienų, atsidūrė tarp pirmaujančiųjų visame pasaulyje. Atsižvelgdama į tai, kad poilsio dienomis Lietuvos ekonomika patiria nemenką nuostolį, ankstesnė vyriausybė nuo šių metų nutarė nebeperkelti šventinių dienų į kitas, jei jos būna sekmadieniais.
Šiemet, Socialinės apsaugos ir ministerijos duomenimis, lietuviai turėjo kiek mažiau su savaitgaliais nesutampančių darbo dienų – 9 (iš viso – 114 dienų), kitąmet jų bus 10.
Išmuša iš vėžių
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, per vieną šventinę dieną ekonomikos patiriamus nuostolius galima paskaičiuoti Bendrąjį vidaus produktą (BVP) (pernai siekė 106 mlrd. litų – red. past), padalinus iš darbo dienų skaičiaus – apytiksliai gauname apie 450 mln. litų per dieną. Tiesa, pasak ekonomisto, šis skaičius nėra visai tikslus, nes laisvadienių, per kuriuos nedirbtų joks verslas nėra – kai kurios įmonės ir nedarbo dienomis veikia nepertraukiamu režimu, o kitose įmonėse už šventes reikia atidirbti poilsio dienomis, todėl tikrasis nuostolis ekonomikai turėtų būti kiek mažesnis.
„Bet kokiu atveju, yra kalbama apie šimtus milijonų litų nuostolius ir jie, švelniai tariant, neprisideda prie BVP didinimo, juolab, kad jei laisvadieniai užsitęsia, jie išmuša žmones iš vėžių ir jiems reikia papildomo laiko, kol įsivažiuoja ir pradeda dirbti maksimaliu efektyvumu“, – sakė G. Nausėda.
Tiesa, ekonomisto teigimu, ne visos bendrovės per laisvadienius patiria nuostolius – kai kurios gali ir uždirbti: sėkmingi ilgieji savaitgaliai gali būti turizmo įmonėms, per šventines dienas parduodančioms keliones į kurortus Lietuvoje ar užsienyje.
„Negalima teigti, kad prekyba dėl laisvadienių patiria nuostolius, veikiau atvirkščiai – dalis žmonių, kurie neturi laiko apsilankyti prekybos centre per šventes galbūt užsiperka ilgesniam laikui, tad prekybos sektorius šiomis dienomis skųstis negali, – aiškino ekonomistas. – Bet jei kalbame apie gamybos įmones, kurios dirba ne 24 valandas per parą, jos per šventes pagamina mažiau ir patiria santykinai didesnius nuostolius.“
Ilgiausiai atostogauja valstybininkai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius pateikė kiek kitus ekonominių nuostolių per šventes skaičius – esą per vieną šventinę dieną Lietuvos ekonomika praranda apie 100 mln. litų. Anot jo, ypač daug resursų veltui išnaudojama per laisvadienius žiemą – tuomet neveikiančios bendrovės yra šildomos ir nedarbo dienomis, patiriama kitų nuostolių.
J. Guzavičiaus nuomone, trijų šventinių dienų iš eilės per Kūčias ir Kalėdas yra per daug – jei nedarbo diena buvo padarytos Kūčios, darbo diena galima buvo padaryti antrąją Kalėdų dieną.
LPK viceprezidentas atkreipė dėmesį, kad ypatingai daug šventinių dienų Lietuvoje turi valstybinio sektoriaus tarnautojai.
„Lietuvoje yra ilgos atostogos, ypač valstybinio sektoriaus tarnautojams, kuriems suteikiamos atostogos už ištarnautus metus. Nieko nuostabaus, kad valstybės tarnyboje žmonės dirba 30-40 metų – medikai, mokytojai, policininkai ir gauna papildomas atostogas. Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už ištarnautus metus vidutiniškai tenka po 7 darbo dienas, taigi sudėjus visas atostogas ir už ištarnautus metus gaunasi pakankamai nemažai dienų“, – sakė pašnekovas.
