Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Ji įvardijo, kiek žmonės dažniausiai skiria dovanoms skirtingomis progomis, ir patarė, kaip šventinį biudžetą planuoti pagal savo galimybes.
Kalėdoms dovanoms ir šventiniam stalui – panašios sumos
J. Cvilikienės vertinimu, lietuviai Kalėdų laikotarpiu dovanoms išleidžia apie 150–200 eurų, panaši suma tenka ir šventiniam stalui. Pusė gyventojų šventėms ruošiasi iš anksto, dažniausiai pradeda likus mėnesiui ar pusantro, kita pusė – paskutinėmis dienomis.
Pašnekovė siūlė dovanų pirkimą pradėti planuoti dar lapkritį ir, jei įmanoma, pirkinius išdėlioti per kelis mėnesius. Tačiau, jos manymu, svarbu įvertinti ir savo įpročius. Kai kuriems žmonėms ilgesnis apsipirkimo laikotarpis gali reikšti, kad jie nupirks daugiau, nei planavo.
Dovanų sąrašas gali padėti suskaičiuoti, kiek žmonių norisi pasveikinti ir kokią sumą tam galima skirti. J. Cvilikienė atkreipė dėmesį, kad šventinis ratas dažnai išsiplečia: dovanų prireikia ne tik artimiesiems, bet ir kolegoms, vaikų darželio auklėtojams, klasės draugams.
„Galbūt kažkam tada užtektų tik simbolinės dovanos? Gal jei matau, kad tas sąrašas labai didelis, mes ir savo šeimoje esame sutarę, galima ištraukti iš sąrašo ir išsirinkti tik vieną giminaitį ir prie to šventinio stalo padovanoti vieną dovaną“, – pasakojo J. Cvilikienė.
Ji siūlė iš anksto susitarti ir dėl bendrų švenčių darbe ar mokykloje, pavyzdžiui, vietoje dovanų apsikeitimo kartu pasivaišinti pyragu ar susitikti pasivaikščioti.
Biudžetą patarė planuoti pagal šių metų galimybes
J. Cvilikienė patarė pradėti nuo sumos, kurią žmogus gali skirti šventėms šiemet, o ne nuo to, kiek išleido praėjusiais metais ar kiek, jo manymu, turėtų dovanoti.
„Kokį biudžetą aš galėčiau skirti šiais metais? Ne tai, ką aš gavau praėjusiais metais, ne tai, kam aš jaučiuosi skolingas, bet kokios yra mano galimybės šiais metais“, – sakė J. Cvilikienė.
Pašnekovė priminė ir finansų planavimo orientyrą: 40–50 proc. pajamų numatyti būtinosioms išlaidoms bei įsipareigojimams, apie 20 proc. – santaupoms ir ateičiai, o likusią dalį skirti pramogoms, šventėms ir kitiems norams. Jei gruodį išlaidos didesnės, verta iš anksto įvertinti, kaip atrodys sausio ir vasario biudžetas, kai padidėja sąskaitos.
Tuo metu šventinio stalo ruošimo išlaidas – geriau dalytis, kai kiekvienas atsineša po vieną ar kelis patiekalus, galima ir sutaupyti, ir išvengti maisto pertekliaus.
Kiek pinigų skirti gimtadieniams ir vestuvėms?
J. Cvilikienės duomenimis, šeimos nario gimtadienio dovanai dažniausiai skiriama 20–50 eurų, kolegai ar tolimesniam draugui – 10–15 eurų. Suaugęs žmogus vestuvių dovanai įprastai skiria apie 150–200 eurų, o šeima – maždaug dvigubai daugiau.
Pašnekovė pastebėjo, kad dovanojant pinigus vokelyje žmonės dažnai nežino, kokią sumą pasirinkti. Kadangi nemato, kiek dovanoja kiti, gali spėlioti ir patys padidinti dovanai skirtą sumą.
„Vienas populiariausių dovanų pasirinkimų yra tiesiog pinigai vokelyje. Ir čia yra labai daug neaiškumo, nes mes nematome, kiek kiti atneša, tada spėliojame: kiek man reikėtų nešti? Tada ir patys pakeliame tą sumą, nes nesinori atnešti mažiau“, – pasakojo J. Cvilikienė.
Dovanų išlaidos gali susikaupti ir tada, kai į gimtadienius kviečiami vaikai. Pašnekovė pateikė pavyzdį, kad šeimai, kurios vaikas per metus eina į daugelio klasiokų šventes, net ir nedidelės dovanos gali tapti didele suma.
„Jeigu yra 20 klasiokų ir visiems skiriama po 20 ar 10 eurų, susidaro iš tiesų įspūdinga suma, kurios tikrai ne visi namų ūkiai gali sau leisti“, – kalbėjo ji.
Vestuvių proga dovanojama suma taip pat neturėtų būti nustatoma pagal kitų lūkesčius. J. Cvilikienė nesutiko su nuomone, kad svečiai dovanomis turėtų padengti jaunųjų pasirinktos šventės išlaidas.
„Tai gali būti visiškai simbolinis paminėjimas, tai gali būti įspūdinga trijų dienų šventė, bet tai neturėtų būti svečių atsakomybė susimokėti už tokį jaunųjų sprendimą“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dalyvavimo vestuvėse išlaidos neapsiriboja dovana. Prie jų prisideda mergvakariai ir bernvakariai, apranga, kelionė į šventę, gėlės ir kitos išlaidos. J. Cvilikienės teigimu, būna, kad dėl kelių švenčių žmogus turi atsisakyti kitų planų.
„Šią vasarą, atsimenu, buvo tokia istorija, kai viena mergina turėjo eiti net į trejas vestuves. Ji sakė likusi be atostogų, nes negalėjo sau leisti nieko kito – visos išlaidos buvo skirtos toms šventėms“, – pasakojo ji.
Jei į šventę norisi eiti, bet išlaidos didelės, pašnekovė siūlė ieškoti paprastesnių variantų: suknelę pasiskolinti, išsinuomoti ar nusipirkti dėvėtų drabužių platformoje, o mergvakario ar bernvakario veiklas susiorganizuoti patiems. Jei šventė finansiškai per sunki arba kviečia ne itin artimas žmogus, galima pasveikinti jį simboliškai arba į šventę neiti.
„Galima skirti tiek, kiek tie 30 proc. man leidžia šį mėnesį. Ir galbūt į kai kurias šventes neisiu. Galbūt ten nėra labai artimi žmonės, o man tai kainuoja per daug. Tai irgi yra sprendimas“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Pinigai ar kuponas – kas praktiškiau?
J. Cvilikienė prideda, kad tarp dažniausiai dovanojamų ir pageidaujamų dovanų yra kuponai, prekybos centrų čekiai ir grynieji pinigai. Kuponas gali būti ne toks praktiškas, jei jo nepavyksta panaudoti iki galiojimo pabaigos, o pinigus žmogus gali išleisti pagal savo poreikius.
„Pats praktiškiausias pasirinkimas, aišku, yra pinigai – jie visada bus panaudoti ir nesibaigs jų galiojimo laikas“, – sakė J. Cvilikienė.
Tarp pageidaujamų dovanų ji taip pat minėjo masažų ir SPA kuponus, pramogų ar koncertų bilietus, keliones, kosmetiką, grožio prekes ir kvepalus.
Vaikams pinigų dovanojimas gali tapti finansinio raštingumo pamoka, jei su jais aptariama, kaip santaupas panaudoti. Pašnekovė siūlė kalbėtis apie vaiko tikslus, taupymą, pirkinius ar galimybę pinigus investuoti.
„Duodami tuos pinigus ir vaikams leidami juos valdyti, galėtume pasikalbėti, ką su jais galima nuveikti, ką galima nusipirkti, kur investuoti. Galbūt verta įdėti į šeimos fondą, kad vaikas gautų palūkanas ir suprastų, kaip veikia šie mechanizmai“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Krikštynų proga ji siūlė apsvarstyti galimybę atidaryti sąskaitą, į kurią galėtų prisidėti tėvai, seneliai ir krikštatėviai. Sukaupti pinigai vėliau galėtų praversti vaikui studijuojant ar pradedant savarankišką gyvenimą.
Šiemet šventėms gali būti išleidžiama ne mažiau
J. Cvilikienė prognozavo, kad šiemet gyventojai šventėms išleis ne mažiau nei pernai. Jos teigimu, 40 proc. gyventojų pernai sakė išleidę daugiau nei ankstesniais metais, daugiausia dėl kylančių kainų. Dar 30 proc. teigė nenorintys savęs riboti ir galintys šventėms skirti daugiau.
„Manau, išleisime tikrai ne mažiau negu praėjusiais metais, nes ir pernai 40 proc. gyventojų sakė, kad šventėms išleido daugiau nei prieš tai dėl įvairių priežasčių.
Dėl to, kad kilo kainos, dėl infliacijos – tiesiog yra brangiau suruošti šventinį stalą, brangsta dovanos ir paslaugos. Visgi 30 proc. gyventojų praėjusiais metais teigė nenorintys savęs riboti, nes jiems tai leidžia atlyginimas bei ekonominė situation, todėl jie nusprendžia šventėms skirti daugiau“, – pasakojo J. Cvilikienė.
Pašnekovė minėjo ir ekonominį neapibrėžtumą bei infliacijos lūkesčius: dalis žmonių gali rinktis pinigus išleisti dabar, nes nerimauja, kad vėliau jie nuvertės. Jos vertinimu, prie vartojimo gali prisidėti ir dalis atsiimtų antrosios pensijų pakopos lėšų.
Vis dėlto J. Cvilikienės pastebėjimu, didžioji dalis atsiimtų pinigų kol kas laikoma einamosiose sąskaitose arba indėliuose. Ji atkreipė dėmesį, kad po pirmosios pinigų atsiėmimo bangos pavasarį buvo matyti vartojimo šuolis, tačiau ne visi šias lėšas išleido.
Pašnekovė taip pat akcentavo, kad dalis per išpardavimus nupirktų daiktų vėliau beveik nepanaudojama. Jos minimų apklausų duomenimis, 40 proc. gyventojų kai kurias taip įsigytas prekes panaudoja tik vieną kartą, o 20 proc. – visai nepanaudoja.
Artėjant šventėms ji ragino atsargiai vertinti itin patrauklius pasiūlymus internete. J. Cvilikienės nurodo, kad šiuo laikotarpiu suaktyvėja apgaulingas svetaines kuriantys asmenys, todėl svarbu nepamiršti patikrinti, iš ko perkama.
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
