Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų.
„Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Jo teigimu, neigiama banko „Snoras“ bankroto įtaka buvo jaučiama per kelis veiksnius.
„Dėl užšaldytų lėšų buvo pristabdyti ir neįvykdyti kai kurių įmonių plėtros planai bei investicijos. Dalis įmonių neįvykdė įsipareigojimų dėl plėtros savo klientams, kas sukėlė Lietuvos gamintojams papildomų finansinių komplikacijų. Dalis įmonių nesugebėjo laiku atsiskaityti su žaliavų tiekėjais bei darbuotojais. Dalies respondentų partneriai, laikę lėšas banke „Snoras“, vėlavo laiku atsiskaityti su apklausoje dalyvavusiais gamintojais. Regionuose, kuriuose banko „Snoras“ veikla buvo itin gerai išplėtota, buvo jaučiamas akivaizdus pardavimų sumažėjimas“, - sakė analitikas.
„Jeigu nepasikeis bankroto procedūros, apie du milijardai „Snore“ įvairiais pavidalais laikytų lėšų tiesiog dings iš Lietuvos ekonomikos. Tai yra neapdrausti indėliai, investicijos, numatyti projektai“, - jam antrino ir LPK atstovas Vyriausybėje Šarūnas Birutis. Jis teigė, kad baimės pripažinti, kad „Snore“ buvo laikomos valstybinių ir privačių įmonių lėšos yra labai didelės.
„Tos įmonės, kurios smarkiai nukentėjo, nenori būti viešinamos. Aiškumas atneštų daugiau pasitikėjimo“, - sakė Š. Birutis.
Tuo metu asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimondas Beinortas pripažino, kad „Snore“ savo sąskaitas turėjo iš tiesų nemažai medienos pramonės gamintojų, dėl to jos ir nukentėjo bene labiausiai. Jis aiškino, kad dauguma jų ne iš gero gyvenimo rinkosi būtent „Snoro“ banką.
„Be bankinio palaikymo šis verslas praktiškai gyvuoti neturi jokių objektyvių galimybių. Kada patikimi skandinaviški bankai iš ekonomikos pasitraukia, ne iš gero gyvenimo medienos kompanijų vadovai buvo priversti eiti į tuos bankus, kurių reputacija, švelniai tariant, nebuvo „nupoliruota“, - sakė R. Beinortas.
