Smulkieji nenori atsisakyti grynųjų algų mokėjimui: įspėja apie bankrotus

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigė, kad dar į praėjusią Vyriausybę kreipėsi, kad butų padidinta riba, nuo kurios atsiranda prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Europos Komisija (EK) atsižvelgdama į smulkaus ir vidutinio verslo padėtį Europoje pasiūlė valstybėms  nusistatyti ne minimalią, o 85 tūkst. eurų ribą. Tačiau Lietuvos valdžia iki šios ribos pakelti PVM dydį nesutiko. Finansų ministerija siūlo 55 tūkst. eurų ribą. O dėl didesnio dydžio, net nesikreipė į EK.

Todėl mūsų taryba šiandien priėmė sprendimą pareikalauti, kad per artimiausią laikotarpį, ne vėlesnį, kaip dvi savaites, būtų kreipiamasi į EK dėl ribos didinimo iki 85 tūkst.“, – sakė D. Matukienė.

Atlyginimai grynaisiais

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, Seime užregistruotas Darbo kodekso pakeitimas, kuriam pritarus darbuotojams nebus galima atlyginimų mokėti grynaisiais, smulkiam verslui bus našta.

„Jeigu darbuotojas gavo grynų pinigų dėl mažų atsiskaitymų ar atsiskaitymų ūkinėms reikmėms ir mėnesio gale jis jų negrąžino, pagal dabartinius teisės aktus tų negrąžintų pinigų suma leidžiama sumažinti mokėtiną darbo užmokestį ir darbuotojas gauna mažiau. Jei būtų pritarta projektui, atsiras problemų, nes verslas turėtų visą algą mokėti per banką, o lieka darbuotojo skola dėl neatsiskaitytų gautų pinigų grynais, reikia tada tuos pinigus rūšiuot, kas grynais gauta, kas per banką

Dar mažesniuose miestuose nėra tinkamų bankomatų, į kuriuos būtų galima įnešti pinigus. O dažniausiai grynaisiais pinigais atlyginimus moka tokie verslai, kurie jų turi daug apyvartoje. Tad papildomai reiktų pinigus įnešti į sąskaitą ir paskui išmokėti darbuotojams.

Taip pat bankų ir mokesčiai yra nemaži už grynųjų pinigų įnešimą ir išgryninimą“, – teigė D. Čibirienė.

Anot jos, norima grynuosius uždrausti mažinant šešėlį.

„Tačiau tie, kurie mokėjo šešėlines algas, mokės jas ir toliau. Juk dauguma verslų moka atlyginimus per banką. Grynaisiais moka tik nedidelė dalis mažų verslų, kuriems taip daryti tiesiog patogiau ir paprasčiau.

D. Matukienė irgi nepritarė grynųjų uždraudimui.

„Dalis verslininkų praras klientus, jie turės užsidėti antkainius, kad galėtų susimokėti bankams. Todėl tokie verslai nebegalės konkuruoti su didžiaisiais“, – pastebėjo smulkiųjų verslininkų atstovė.

Pasak jos, daug verslininkų jau dabar yra įsiskolinę turgaviečių administracijai, todėl atsidarius turgavietėms gali būti, kad 30 proc. jų nebeatsidarys.

REKLAMA

„Šie žmonės gali nueiti į šešėlį ar Užimtumo tarnybą, mes visi turėsime jiems mokėti pašalpas“, – sakė D. Matukienė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovė Nijolė Uinskienė atkreipė dėmesį į antstolių prašymų iškaičiuoti pinigus iš atlyginimų problemą.

„Dalis verslų šiuo metų vis dar nedirba, tačiau jie turi padėti antstoliams atlikti išskaičiavimus. Bet dalis darbuotojų vis dar prastovose, nėra kaip iš jų atskaityti pinigus.

Tačiau įmonės vadovai, kurie dėl objektyvių priežasčių neatliks išskaitymo gaus baudas“, – aiškino N. Uinskienė.

Valstybės atsigavimo plano problemos

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos atstovas Dalius Serafinas sakė, nevyriausybinėms organizacijoms valstybės atsigavimo planas buvo atsiųstas tik prieš savaitę. Tad ne visi spėjo su juo susipažinti.

„Tačiau šis planas yra reikšmingas, nuo jo turinio ir įgyvendinimo proceso priklauso ar pasieksime esminius pokyčius.

Smulkaus ir vidutinio verslo taryba ir kitos organizacijos turi tikslą prisidėti prie Lietuvos regionų socialinės, ekonominės ir kultūrinės atskirties. Pajamų nelygybė tarp regionų ir didžiųjų miestų skiriasi, kai kur ir 7 kartus. Išsivysčiusiose šalyse jis neturėtų viršyti 3 ar 4 kartų.

Tačiau gerinti žmonių gyvenimą nereikėtų gamtos sąskaita. Reikėtų neviršyti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų daugiau nei jų atmosferos ekosistema gali sugerti“, – aiškino D. Serafinas.

Anot jo, atsigavimo plane paminėti ne visi sektoriai.

„Nėra maisto sektoriaus, kuris galėtų atgaivinti regionus. 

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į pastatų renovaciją, naudojant vietines žaliavas – medieną, kanapes, vilną. Dar svarbu žaliasis transportas ir išmanioji logistika. Lietuvai reikia vystyti gamybos pajėgumus, kurie užtikrintų darbo vietas regionuose“, – pasakojo D. Serafinas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų