Jei sunkumai neišnyks, pramonininkai prognozuoja ir Lietuvos ekonomikos sulėtėjimą, ir infliaciją, kuri palies kiekvieną šalies gyventoją.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiauliuose įsikūrusioje gamykloje verslas gamina vėdinimo įrangą: nuo buitinių rekuperatorių, kurie yra kiekvieno namuose iki masyvių pramoninių įrenginių. Dalį produkcijos verslas sėkmingai eksportuoja į kitas senojo žemyno valstybes.
„Vokietiją, Prancūziją, Belgiją. Apie 90 proc. mūsų rinkos yra eksportas“, – minėjo „Saldos“ direktorius Ignas Sokolnikas.
Šiemet didžiausi verslo iššūkiai: augantys atlyginimai ir brangstančios žaliavos, kylančios energetikos išteklių kainos.
„Ypač mes jaučiam dujų kainas, nes naudojame dujas gamyboje. Pavyzdžiui, dažymui įrenginių. Šitos kainos pakilo keliasdešimt procentų“, – kalbėjo I. Sokolnikas.
Net ir aukštų kainų fone, šis verslas sugeba augti ir plėstis, tačiau, pasak pramoninkų, Lietuvos pramonės artimiausią pusmetį laukia nemažas išbandymas. Dujų kaina Europoje pasiekė 80-ies eurų už megavatvalandę ribą. Tai yra plius 150 proc. arba du su puse karto daugiau nei prieš metus.
„Tikėtina, kad toliau brangstant naftai, kils ir dujų kainos, o tai be abejonės stabdys ir investicijas, ir visą gamybą. Artėjame prie tos kritinės ribos apie 90-ies eurų už vieną megavatvalandę, čia apie dujas dabar kalbu, kur jau dalis įmonių mažina pajėgumus pasiekus kainai apie 70, čia iš lietuviškų. Europos įmonės tą patį daro“, – aiškino pramonininkų konfederacijų prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apdirbamosios gamybos augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje, bet žiūrint į ateitį aišku to optimizmo rasti daug sunkiau. Vis dar pabrangusi ir brangstanti energija, kuri gali dar labiau pabrangti artėjant žiemai. Taip pat šiek tiek pakilusios palūkanų normos. Ir kone didžiausia problema, labai didėjanti Kinijos konkurencija Europos sąjungos rinkoje“, – pasakojo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Didesnės išlaidos verslui ilgainiui atsilieps ir paprastiems gyventojams aukštesnėmis kainomis. Jau dabar ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė prekių ir paslaugų infliacija šiemet svyruos tarp 5 ir 6 procentų ribos.
„Konkurencingumo prasme Europos Sąjunga su tokiomis brangiomis dujomis, ir su chemijos pramone, ir su plastikų pramone. O plastikų pramonei dvigubas smūgis, nes nafta ir žaliavos benzolas, ir kurio gaminamas plastikas, brangsta, tiekėjai Azijoje pradeda kelti kainas. Viskas atguls ant galutinio vartotojo“, – kalbėjo V. Janulevičius.
Maisto ir energetikos išteklių kainų prognozės
„Lietuvoje infliaciją prilaikė tai, kad maisto produktai nebrango, nes šiuo metu maisto prekės yra 2 procentais pigesnės nei buvo prieš metus, bet tuo pačiu matome, kad žaliavų rinkose grūdai brangsta ir gana ženkliai pabrango per pastaruosius 2 mėnesius, tai palies ir galutinius vartotojus“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistai neatmeta ir dar niūresnių prognozių.
„Kuomet pakilusios ir dar kylančios energijos kainos, sutrūkinėjusios energijos grandinės, JAV užsienio prekybos politika, didėjantis prekybinis konfliktas tarp Europos Sąjungos ir Kinijos, visa tai gali nuvesti ir prie ekonomikos nuosmukio“, – minėjo N. Mačiulis.
Verslas norėtų, kad Lietuvos valdžia jiems padėtų ar bent netrukdytų.
„Būtų gerai, kad netrukdytų. Nekeltų mokesčių, būtų aiški mokestinė sistema, kad nebūtų per didelės biurokratijos, nes kiekvienais metais atsiranda vis nauji reikalavimai, pakuotės, direktyvos, tai apsunkina verslą, ir labai svarbu aiški imigracijos politika“, – pridūrė I. Sokolnikas.
„Mes registruojame mano akimis žiūrint labai svarbią įstatymo nuostatą dėl galimo elektros energijos kainos kredito didesnėms pramonės įmonėms, kurios ir patiria tą didžiulę konkurenciją tarptautinėje rinkoje, kad jos galėtų pasinaudoti beveik iki trečdalio sumažinta elektros energijos kaina ir tada atiduotų tą kainos kreditą vėlesniu laikotarpiu“, – aiškino Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tiesa, valdžia taip pat siunčia signalą, kad viskam mokesčių mokėtojų sunešto šalies biudžeto neužteks.
„Ar valstybė pajėgi parūpinti pagalvę, šiokią tokią gal ir galima tam tikrais kritiniais atvejais, bet ir vėlgi galim savęs paklausti, ar ankstesnės paramos formos ir fiskalinės ir nefiskalinės, ar 6, 7 ar 10 centų nuolaida bus visuomenės ir verslo sutikta palankiai, ar bus sukritikuota, kad nepakankama. Bet kokia pagalba ir mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Galime tai daryti, privalome tą daryti, jeigu situacija taps tokia kritinė, kad matysime, kad tai yra likęs vienintelis likęs žingsnis, bet supraskime, kad visa tai kainuoja“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad situacija iš karto taptų lengvesnė, jeigu sumažėtų geopolitinių problemų. Pavyzdžiui, atsinaujintų iki karo Irane įprastas laivų eismas Hormuzo sąsiauryje.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
