Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Ugniagesiai gelbėtojai gręžia betoninę plokštę, kad iš po daugiabučio griuvėsių galėtų ištraukti nukentėjusius. Tai vienas iš epizodų, kurį Lietuvos gelbėtojai turi įveikti Vilniaus rajone prasidėjusiose ir net 36 valandas truksiančiose tarptautinės pagalbos teikimo pratybose.
„Pabandyti rasti žmogų, prasiskverbti pro betonines plokštes tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, tiek iš viršaus, tiek iš apačios, ištraukti tą nukentėjusį, suteikti jam tenai pagalbą ir jį evakuoti iš nelaimės vietos“, – ką turi padaryti, pasakoja Pajėgų valdymo valdybos patarėjas Gediminas Šukšta.
Ugniagesiai gelbėtojai iš viso turi įveikti net 115 reikalavimų tarptautiniam pagalbos komandos sertifikatui gauti. Pratybų metu gelbėtojai taip pat turės ištraukti žmogų iš lifto šachtos ar nusileisti nuo stogo. Kitas, itin svarbus treniruotės tikslas – susikalbėti su kitomis tarptautinėmis komandomis.
„Nesvarbu, iš kokios šalies atsiranda gelbėtojas, jeigu jis yra praėjęs šitą sertifikavimą, jie susišneka savo kalbom, kaip turi būti vykdoma misija ir kokia seka kas turi būti daroma“, – teigia G. Šukšta.
Teritorijoje įrengtas ir palapinių miestelis – toks, koks stovėtų nelaimės vietoje. Pratybų metu Lietuvos komandą sudaro 16 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologai su šunimis ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai – iš viso 20 žmonių. Jų darbą vertina ekspertai iš Čekijos, Ukrainos, Omano ir kitų šalių.
„Vertinamos įvairios sritys, kaip esame pasiruošę ir galėtume, mūsų modulis išvykęs į kitas nukentėjusias valstybes, saugiai ir tinkamai atlikti gelbėjimo operacijas po žemės drebėjimų, po pastatų griūčių“, – sako direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Galės vykti į tarptautines misijas
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo, komanda į nelaimės vietą turi būti pasirengusi vykti iki 10 tūkstančių kilometrų atstumu nuo Lietuvos.
„Tokių misijų metu yra labai svarbu tos pirmosios dienos, kada būtų galima kuo greičiau atvykti ir kuo greičiau pradėti gelbėjimo darbus ir suteikti reikiamą pagalbą tiems žmonėms, kurie yra nukentėję“, – sako K. Agintas.
Lietuvos tarptautinės pagalbos teikimo komanda pastaraisiais metais vyko ir į realias gelbėjimo misijas užsienyje. Birželio pabaigoje žmones iš po griuvėsių gelbėjo po žemės drebėjimo Venesueloje, 2023 m. vyko talkinti ir į Turkiją. Anot vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno, tokios pratybos didina Lietuvos, kaip šalies, patikimumą.
„Jeigu kada nors ateityje mums patiems prireiktų tos pagalbos, tai rodome pavyzdį, kad tikrai mes irgi neatsiliekame ir sugebame tą pagalbą suteikti. Tai galime tikėtis tos pagalbos ir iš kitų šalių“, – teigia M. Katelynas.
Tad ministras giria ir sako, kad Lietuvos ugniagesiais gelbėtojais verta didžiuotis.
2024 m. Viršuliškėse Vilniuje sprogo ir apgriuvo daugiabutis namas. Šios nelaimės metu žuvo vaikas ir vyras. Specialistai pabrėžia, kad turėti tokią gelbėjimo komandą svarbu ne tik tarptautinėse misijose, bet ir Lietuvoje, įgriuvus pastatams.
„Tiek žiniomis, tiek ta specifine įranga, kurią mes turime įsigiję šitam moduliui, galima pritaikyti Lietuvoje. Tai yra labai svarbu. Niekas nežino, kas gali nutikti rytoj, tai reikia ruoštis šitiems dalykams, kad būtume tinkamai pasiruošę ir suteiktume tinkamą pagalbą nukentėjusiems žmonėms“, – sako K. Agintas.
Tokį sertifikatą Lietuvos komanda buvo gavusi 2011 ir 2016 metais. Jis yra atnaujinamas kas penkerius metus.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
