Tačiau gyventojai tikina, kad ir dabar iš pensijų vos pragyvena. Apie tai jie diskutavo socialiniame tinkle.
Viena moteris pasidalijo savo istorija, ji pasakojo, kad neseniai tapo pensininke.
„Jau gavau pirmąją savo pensiją ir nustebau, kad ji siekia vos 520 eurų, nors turiu 37 metus darbo stažo.
Ši suma per maža. Ypač turint omenyje, kad mano alga, visus darbo metus nebuvo mažesnė nei 1,5 tūkst. eurų ant popieriaus“, – rašė ji.
Moteris tikino, kad tikėjosi didesnės pensijos.
„Nesąžininga, kad kiti, net nesukaupę 37 metų stažo irgi gauna 500 eurų pensijos“, – piktinosi ji.
500 eurų – didelė pensija?
Tačiau komentatoriai patarė džiaugtis ir tokia pensija.
„Tikrai ne visi gauna 500 eurų, todėl turėtumėte džiaugtis tokia pensija, o ne skųstis. Juk jeigu gyvenate dviese su vyru jau išeina daugiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį. Už šią sumą tikrai įmanoma pragyventi“, – rašė komentatorė.
Kita moteris pastebėjo, kad pensijos dydis nepriklauso tik nuo darbo stažo.
„Juk žmogus gali visą gyvenimą dirbti ir daugiau nei 40 metų, tačiau jeigu jis dirbo už minimumą, jo pensija bus labai maža“, – tikino komentatorė.
Dar kiti kaltino valdžią mažomis pensijomis.
„Kai tokia valdžia nieko daugiau ir negalite tikėtis. Džiaukitės, kad dar bent 500 eurų moka.
O gal kaupėte pensiją ir antroje pakopoje? Dabar lieka tik susirgti, kad atgautumėte pinigus, kitu atveju moka vos keliasdešimt eurų per mėnesį“, – piktinosi vyras.
Vyresni žmonės gyvena arti skurdo ribos
Konferencijoje „Lietuvos pensininkai: du dešimtmečiai ES, pensijų lūkesčiai ir realybė, bendruomenių svarba“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad per 20 metų pensija didėjo kelis kartus.
„2004 vidutinė pensija nesiekė 100 eurų, o dabar jos dydis siekia beveik 600 eurų. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ir kainos per šį laikotarpį išaugo dvigubai“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, skurdas matuojamas dviem rodikliais.
„Absoliutus skurdas yra toks, kai gyventojams trūksta pinigų patenkinti savo būtinuosius poreikius. Pagal šį rodiklį Lietuvoje 2004 metais buvo daugiau negu 1 mln. gyventojų, šiuo metu tokių gyventojų turime vos 100 tūkst.
Kitas rodiklis – skurdo rizikos lygis. Jis apima žmones, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Tačiau tai nereiškia, kad šie žmonės neturi pinigų pirmo būtinumo prekėms. Tai daugiau yra pajamų nelygybės rodiklis, kokai dalis gyventojų atsilieka nuo vidutinių šalies pajamų. Tokių gyventojų Lietuvoje yra apie 20 proc.“ – komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, vidutinė senatvės pensija nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų.
„Todėl didelė dalis pensijos gavėjų gyvena santykiniame skurde. Ši problema ateityje taps dar opesne, nes didžioji dalis Lietuvos pensininkų pajamų priklauso nuo „Sodros“ pajamų. Kiek į „Sodrą“ sumoka dirbantieji, tiek mokama ir pensininkams.
Tačiau ateityje darbingo amžiaus žmonių mažės. Todėl užtikrinti didesnes pensininkų pajamas bus sudėtinga“, – sakė N. Mačiulis.
Pensininkų išlaidos mažėja ir didėja
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad dalis žmogaus išlaidų priklauso nuo to, ar jis dirba.
„Kai žmogus senatvėje nebedirba, jo išlaidos sumažėja. Pavyzdžiui, atkrenta transporto išlaidos, drabužių tiek daug nebereikia. Taip pat išlaidos maistui sumažėja, nes nebereikia eiti pietauti į kavines. Sudėjus šias išlaidas, skaičiuojama, kad vyresnis žmogus išėjęs į pensiją, patiria mažiau išlaidų.
Tačiau yra viena sąlyga. Į pensiją išėjusio žmogaus gydymo išlaidos turi būti padengiamos iš sveikatos draudimo fondo. Vis tik realybė yra kitokia. Pensininkai dažnai skundžiasi, kad jie labai daug pinigų išleidžia vaistams, nes tik dalis jų yra kompensuojami“, – komentavo profesorius.
Anot R. Lazutkos, pensiją padėtų padidinti didesni mokesčiai dirbantiems.
„Ir mokesčiai turėtų būti didinami nebūtinai tik tiems, kurie dirba su darbo sutartimi. Pas mus mokesčiai mažesni tiems, kurie gauna pajamas dirbdami savarankiškai. Ir dabartiniai mokesčių reformos pakeitimai, orientuoti į mokesčių didinimą savarankiškai dirbantiems, yra teisingi. Reikia paimti daugiau mokesčių iš tų, kurie pajėgūs mokėti.
Tačiau yra suinteresuotų žmonių, kurie nenori mokėti mokesčių“, – įsitikinęs ekonomistas.
Kaip apskaičiuojama pensija?
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma.
Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio (šiemet – 269,77 euro).
Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, tai jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85).
Individualioji pensijos dalis yra lygi asmens sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro). Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 92,1 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (92,1*6,38=587,6).
Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 934,45 euro.
Tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija. Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos išmokos prie senatvės pensijos.
M. Navickienė: bus peržiūrima pensijų apskaičiavimo formulė
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada peržiūrėti pensijų apskaičiavimo formulę. Pasak Monikos Navickienės, tam jau artimiausiu metu ketinama suburti ekspertų, politikų ir specialistų darbo grupę.
„Kad grįžtume prie formulės peržiūros ir pasižiūrėtume, ar galėtume pasitelkti daugiau teisingumo visuose pensijų dydžių dalyse“, – sakė M. Navickienė.
„Mums reikia dar kartą šioje situacijoje, kurioje esame, kai pensijos tikrai auga ir 10, ir 12 proc. per metus, pasižiūrėti, ar negalime rasti kažkokių taiklesnių sprendimų atliepti tuos netolygumus“, – pridūrė ministrė.
M. Navickienė anksčiau gegužę Seime yra sakiusi, kad žmogaus darbo stažo įtaka pensijos individualiai daliai turėtų būti didesnė.
Pensijų gavėjams, gaunantiems mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. šalies darbo užmokesčio vidurkio „į rankas“, o su būtinuoju stažu – 47 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2026 metais – 51 proc., 2027 metais – 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.
